Populizmo banga: naujasis Filipinų prezidentas lyginamas su D. Trumpu

Šalyje, kur išsikeroję nusikalstamumas, skurdas ir korupcija, R.Duterte žadėjo rinkėjams begalę greitų sprendimų, kurie, daugelio analitikų nuomone, taip ir liks tušti pažadai. Vienas pagrindinių jo kampanijos pažadų buvo per šešis mėnesius visiškai išnaikinti nusikalstamumą.

Storžieviškos tirados tik dar labiau padidino jo greitų sprendimų ekonomikai ir visuomenei patrauklumą, kai kuriais atžvilgiais primindamos itin supaprastintus pretendento į JAV prezidentus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) šūkius.

Europoje su nusistovėjusiomis pažiūromis kovojantys politikai mėgaujasi antiimigracine retorika ir naudojasi rinkėjų nerimu dėl didėjančio nedarbo ir elito, kuris jų nuomone, prarado ryšį su jais.

„Žmonės nori kažkokių pokyčių. Jie nori atsisveikinti su praeitimi. Jie yra suirzę, supykę“, – sakė Earlas Parreno (Erlas Parenas) iš Maniloje įsikūrusio Politinių ir ekonominių reformų instituto.

„Jie nori kažko kaip Duterte, kuris žada, kad viskas bus išspręsta per tris-šešis mėnesius“, – sakė jis.

R.Duterte pergalė prieš administracijos kandidatą Marą Roxasą (Mar ą Roksas ą) buvo pagrįsta labai supaprastintu brutalumu.

71 metų R.Duterte žadėjo išgyvendinti nusikalstamumą nurodymu saugumo pajėgoms išžudyti dešimtis tūkstančių įtariamų nusikaltėlių, o paskui suteikti sau malonę, jei būtų nuteistas už masinį žudymą.

Nors valdant prezidentui Benigno Aquino ( Beninjui Akinui) šalies ekonomika šešerius metus stabiliai augo, vienas iš keturių filipiniečių gyvena už mažiau nei 1,3 dolerio (1,14 euro) per dieną, o didžiulė atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų dar labiau padidėjo.

„Žmonės nori permainų. Jie su džiaugsmu rizikuoja, kad gautų tas permainas“, – sakė E.Parreno.

„Ar tos permainos bus į gera, ar į bloga, nesvarbu. Jie nori naujos platformos, net jei nežino, kas po to“, – pridūrė jis.

Spalvingas

Net tokioje šalyje, kur netrūko prieštaringai vertinamų prezidentų – diktatorių ir kino žvaigždžių – R.Duterte rinkimų kampanija buvo laikoma spalvinga.

Šalininkai džiaugėsi savo kandidato ryžtu kalbėti labai jau nevyniojant žodžių į vatą, pavyzdžiui, kaip tada, kai jis pavadino popiežių „kekšės sūnumi“ ir juokavo apie misionierės australės išžaginimą.

Brutalus jo iškilimas primena D.Trumpo, tikėtino JAV Respublikonų partijos kandidato į prezidentus, iškilimą.

JAV nekilnojamojo turto magnatas panašiai svaidėsi įžeidimais ir su pasimėgavimu plūdosi per mitingus, kurie kartais balansuodavo ant isterijos ribos.

D.Trumpas, kuris kaip ir R.Duterte, buvo lyginamas su Adolfu Hitleriu, nuolat sulaukia kaltinimų demagogija ir populizmu.

„Demagogai neramina rinkėjų racionaliu rizikos vertinimu, kaip yra linkę daryti pagrindinės srovės politikai, – anksčiau šiais metais theconversation.com rašė Konektikuto universiteto antropologijos profesorius Richardas Ashby Wilsonas (Ričardas Ešbis Vilsonas). – Vietoje to jie išpučia esamas grėsmes, naudojasi buvimo aukomis naratyvu ir sėja neviltį“.