Misija (ne)įmanoma: kaip įgyvendinti svajones neturint laisvo laiko?

– Rašote apie energijos ir nusiteikimo šabloną, kuris padeda tai pakeisti. Papasakokite apie jį daugiau.

– Dirbti savaitgaliais ir po darbo labai sunku, bet mano aprašytos idėjos viena taisyklių – paskirti laiko ryte, prieš darbo dieną. Man asmeniškai šis atradimas buvo labai svarbus, nes pastebėjau, kad, jei atsikeliu anksčiau, jaučiuosi laimingesnis. Pats atsikėlimo anksčiau ritualas, tekančios saulės ir aušros matymas suteikia daug pozityvumo.

Padirbėjus valandą ar kelias prie savo projekto, organizmas visiškai atsibunda, tad, atėjęs į darbą, jau būnu pasiruošęs ir nusiteikęs padirbėti. Tuomet ir pats darbas labiau džiugina, nes jaučiuosi pasistūmėjęs į priekį, ir pati diena tampa pozityvesnė. Iš karto pasiekiame du laimėjimus.

Mano pasiūlymas – bent trumpam pamiršti apie savo ilgalaikę kryptį bei gyvenimo misiją ir pasižiūrėti, kas domina šiandien, šį mėnesį ar šiais metais, t. y. trumpesniu laikotarpiu. Taip galvojant, susitelkus į ilgam laikotarpiui neįpareigojančius dalykus, tarsi nukrenta kažkokia našta.  Tuomet daug lengviau imtis veiksmų ir įgyvendinti mažiau laiko reikalaujančius dalykus. Nesvarbu, ar pasiseks, ar nepasiseks – tiesiog mes norime būti tai išbandę.

Mano pasiūlymas buvo pasirinkti vieną idėją, kurią galima įgyvendinti per pusmetį. Tuos šešis mėnesius galima suskaidyti dalimis. Kas yra susidūrę su fizinių ir skaitmeninių produktų kūrimu, žino, kad labai svarbi projekto kūrimo dalis – idėjos patikrinimas.  Dažnai įsivaizduojame, kad tai, kas įdomu mums, bus įdomu ir kitiems. Bet taip būna ne visada. Todėl svarbu pirmą mėnesį skirti idėjos patikrinimui – galima paklausinėti pažįstamų, ar jiems būtų įdomu tai, ką sukurčiau. Taip pat verta pasitikrinti, kokių resursų, kiek priemonių ir energijos reikėtų tai idėjai įgyvendinti.

Iš pradžių gali pasirodyti, kad projektas užtruks, pavyzdžiui, du mėnesius, bet, įsigilinus ir išskaidžius užduotimis, paaiškėja, kad reikės dešimties ar dvylikos mėnesių. Tai demotyvuoja daugelį žmonių. Bet čia nėra nieko blogo. Jei patikrinę idėją matome, kad ji gali sutilpti į tris ar keturis mėnesius, reikėtų pereiti prie tikro projekto veiksmų, t. y. susirašyti visas užduotis, darbus, kuriuos reikia atlikti, norint gauti norimą rezultatą. Tų užduočių gali būti keliolika ar keliasdešimt – kaip patogiau.

Tuomet reikėtų jas surikiuoti pagal svarbumą – nuo svarbiausios iki tos, kuri neatrodo labai svarbi, t. y. tos, kurios neatlikus niekas nesugrius. Taip surikiavus užduotis, siūlau pritaikyti Pareto dėsnį, kuris teigia, kad 20 proc. pastangų duoda 80 proc. rezultatų. Pagal šį dėsnį iš penktadalio mūsų užduočių teoriškai turėtume išgauti net keturis penktadalius naudos. Tai reiškia, kad vietoj penkių mėnesio turime tik mėnesį darbo. Tačiau realybė tokia, kad įvertinus, jog tam tikras darbas užtruks, tarkim, mėnesį, tą laikotarpį rekomenduojama padauginti iš „Pi“ (apytiksliai 3,14). Gausime maždaug tris mėnesius – toks mąstymas bus realesnis. Tokiu būdu trumpinant užduočių sąrašą, galimybė įgyvendinti savo asmeninį projektą tampa daug realesnė, todėl bus mažiau nusivylimų, reikės įdėti mažiau darbo, pats projektas bus sklandesnis.

Paskutinis žingsnis – paskyrus tris mėnesius projektui įgyvendinti (iš anksto turint užsibrėžtą datą, iki kada jis turi būti baigtas), gaunamas tam tikras rezultatas. Kad ir koks būtų tas rezultatas, jame būna kažkas gero, džiugaus, taigi po trijų mėnesių tokios veiklos žmogus jaučiasi pažinęs save ir laimingesnis.