Galvos skausmus gali sukelti net ir teigiamos emocijos

  • Teksto dydis:

Dažnai kalbame apie tai, kad stresas yra visų ligų priežastis. Bet tikriausiai mažai kas žino, kad stresas ir emocijos gali sukelti nepakeliamus galvos skausmus, tai yra, jūs galite susirgti migrena. Taip sako gydytojas Alvydas Unikauskas.

Todėl, pasak specialisto, svarbu žinoti, ką daryti, kad išvengtumėte ir streso ir migrenos.

„Yra įrodymų, kad svarbiausias smegenų grandines, kurios malšina skausmą, gali sutrikdyti ūminis stresas arba atsipalaidavimo laukimas“, – aiškina gydytojas.

Jo teigimu, šie pokyčiai daliai žmonių sukelia migreną. Vieniems tai yra tiesioginis streso sukėlėjas, kitiems – tik papildomas veiksnys. Gydytojo žodžiais, stiprios emocijos, net ir teigiamos, gali sukelti migreninius galvos skausmus.

„Daugybė skirtingų streso rūšių ar emocijų yra susiję su migrena: susijaudinimas, įtampa, nervinis šokas“, – nurodo A. Unikauskas.

Kai kurie sako, kad migrena jiems prasideda tada, kai stresinė situacija – palengvėja. Gydytojo teigimu, egzistuoja sąvoka „poilsinė migrena“, tai – priepuoliai, prasidedantys tada, kai stresas atslūgsta.

„Tai įvyksta todėl, kad visą savaitę gyvenate stresinėje būklėje“, – paaiškina specialistas.

Dažniausios stresinės situacijos, pasak gydytojo, galinčios sukelti migreną: santuokos ir santykių problemos, nedarbas, finansiniai rūpesčiai. Taip pat vaikystės traumos, tokios kaip tėvų skyrybos, fizinis išnaudojimas, patyčios. Galvos skausmo sukėlėjais gali tapti ir pokyčiai gyvenime – vaiko gimimas, darbo keitimas, persikraustymas.

Jei gyvenime jums tenka daug atsakomybės, stengiatės suderinti darbą ir šeimą, gyvenate stresinėje aplinkoje, būnate ryškioje šviesoje arba triukšme, tai taip pat gali paskatinti migreninius galvos skausmus. 

„Migrenos priepuolis dažniausiai būna 2–3 dienos po stresinės situacijos, todėl imkitės priemonių, kad to išvengtumėte.

Atkreipkite dėmesį, kada prasidėjo galvos skausmas, kas jį sukėlė, kiek truko ir kaip veikia vaistai, ko ir kiek valgote, kiek judate, taip pat įvertinkite savo socialinę ir darbo veiklą, kaip jūs jaučiatės kasdien ir kiek streso patiriate, kiek laiko miegate“, – pataria gydytojas.

Plačiau – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių