- Juta Liutkevičiūtė, LRT radijo laida „Sveikata“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuolaikinė anesteziologija, arba narkozė, labai saugi – kaip kosminis laivas, kuriame stebimi visi smulkiausi rodikliai, todėl pacientams nereikia jos bijoti. Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Anesteziologijos klinikos vadovas profesorius Andrius Macas.
Be to, pabrėžia medikas, žmonės mano, kad prieš planinę anesteziją reikia badauti, bet tai netiesa – nusibadavus tik sunkiau sveikstama.
– Kas yra anestezija, žmonių dar vadinama narkoze? Ar žmonės jos bijo?
– Anestezija – trumpalaikis jutimo nebuvimas. Bet natūralu, kad žmogus, atiduodamas save į gydytojo rankas, nerimauja. Vieni bijo, kad jiems gali skaudėti, kiti – neprabusti, treti – periodo po operacijos.
– Ar tos baimės, pavyzdžiui, nebepabusti po narkozės arba pabusti per operaciją, pagrįstos?
– Šiuolaikinė anesteziologija labai saugi. Ši sritis – kaip kosminis laivas, kuriame stebimi visi smulkiausi rodikliai, o naudojamos priemonės labai saugios. Todėl nebūna taip, kad žmogus neprabunda dėl anestezijos. Žinoma, reikia suprasti, kad anestezija ne natūralus, o dirbtinis miegas, o dirbtiniai dalykai gali turėti šalutinį poveikį.
Anestezija susideda iš trijų komponentų: miego, raumenų atpalaidavimo ir skausmo numalšinimo. Puikiai žinome, kaip veikia skausmą malšinantys medikamentai operacijos metu, puikiai žinome, kaip veikia raumenis atpalaiduojantys vaistai, beje, už juos buvo gauta Nobelio premija, tai irgi įrodo, kad anesteziologija nėra nuošalės mokslas.
Be abejo, mes nežinome visų miego mechanizmų – tai labai subtili funkcija. Bet medikamentai, sukeliantys miegą, yra saugūs, išbandyti laiko ir pagrindo nerimauti, kad žmogus neatsibus, negrįš mąstymo funkcija, nėra.
Anesteziologai iš daugelio rodiklių mato, kad žmogus tikrai miega. Taigi narkozę ir atlieka žmogus, o ne mašinos ar automatai. Čia kategoriška nuomonė. Prabudimas po anestezijos ypač lengvas ir be skausmo. Žinoma, visko gali būti, bet tai nėra pavojinga gyvybei.
– Minėjote, kad narkozė gali turėti šalutinį poveikį. Koks tas poveikis gali būti?
– Žmonės dažnai klausia, ar nepablogės atmintis. Grįžtu prie to, kad narkozė (anestezija) – ne fiziologinis, o dirbtinis miegas, vadinasi, kažkoks poveikis gali būti. Yra nemažai darbų, kur tiriama, kaip keičiasi atmintis. Turbūt reikėtų sakyti, kad gali kurį laiką sutrikti įsiminimo procesas, pavyzdžiui, subtilieji aspektai, bet jie nėra tokie reikšmingi, kad žmogus nesioperuotų.
Be abejo, net ir vietinė anestezija turėtų būti atliekama tik tada, kai reikia – kai atliekama procedūra, gelbstinti ar taisanti sveikatą. Tada anestezijos rizika tiek maža, o operacijos nauda tokia didelė, kad niekam nekyla klausimų. Bet blogai, kai atliekama nereikšminga procedūra, pavyzdžiui, taisomas dantis, daromas diagnostinis tyrimas, o žmogus nori narkozės.
Jei tai būtų fiziologinis miegas, kaip Rytų vienuolynuose, paspaudus tam tikrus taškus, žmogus užmiega, būtų puiku, bet tokių galimybių nėra. Galima galvoti, kad reikia visus operuoti be anestezijos, bet tai netiesa. Didysis chirurgijos proveržis įvyko tik tada, kai atsirado šiuolaikinė anesteziologija. Be jos didžioji dauguma šiuolaikinių operacijų būtų neįmanomos, žmonės žūtų. Taigi anestezija chirurgijoje sukėlė revoliuciją.
Didysis chirurgijos proveržis įvyko tik tada, kai atsirado šiuolaikinė anesteziologija. Be jos didžioji dauguma šiuolaikinių operacijų būtų neįmanomos, žmonės žūtų.
– Ar yra tokių situacijų, kai nusprendžiate, kad nebus pritaikyta narkozė, nes sveikata to neleidžia?
– Paprastai žmogui parenkamas tinkamas anestezijos būdas. Ne visus migdome, ne visiems sukeliame bendrinę narkozę. Juk galima padaryti blokadą, regioninę anesteziją, vietinę anesteziją. Anesteziologai neatsisako atlikti anestezijos, išskyrus tuos atvejus, kai ji sukelia didelę riziką. Tuomet renkamas tinkamiausias metodas, o jei netgi jo neįmanoma parinkti, su pacientu diskutuojama, ar būsima galima nauda bus didesnė už riziką.
– Kokie yra anestezijos būdai?
– Visų pirma anestezija yra ūmaus skausmo malšinimas. Ūminiam skausmui malšinti, kuris bus per operaciją, naudojama bendroji anestezija, įprastai liaudyje vadinama narkoze. Bet labai sėkmingi kiti metodai. Regioninė anestezija – kai, kaip žmonės sako, „išjungiamas“ tam tikras kūno segmentas – ranka, koja, nuskausminama nuo pusės žemiau pilvo juostos.
Yra vietinė nejautra, kuri irgi labai naudinga ir netgi atgimsta, nes chirurgai dabar pasiekė labai daug derindami ją su vietine infiltracija. Įsivaizduokite, kad didžiąsias kelio, klubo sąnarių operacijas galima atlikti su regionine anestezija. O tai yra geriau arba tolygu bendrajai anestezijai.
Bendrajai anestezijai sukelti gali būti leidžiami medikamentai arba inhaliuojamieji medikamentai (anesteziologinės dujos). Tai visiškai saugios medžiagos, ir dauguma pacientų bendrosios anestezijos metu inhaliuoja tas dujas per anestezijos aparatą ir miega. Leidžiami medikamentai labai saugūs, bet juos reikia labai tiksliai dozuoti, kad žmogus nepabustų.
– Ką dar svarbaus pacientai turėtų žinoti?
– Ruošiantis planinei anestezijai, nereikia badauti. Žmonės, būna, badauja 3–4 dienas. Žmogus gali pavalgyti iš vakaro, ryte dar gali išgerti pusę stiklinės vandens. Netgi gali, jei nori, 6 val. ryto išgerti mažą puodelį kavos be pieno – taip jam net nuotaika pagerės. Blogai, kai pacientai badauja, nes nusibadavus sunkiau sveikstama.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių8
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
NVSC: rudenį dalis gyventojų nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai5
Nuo rugsėjo pirmosios 50–55 metų sulaukę asmenys galės nemokamai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, praneša Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Nacionalinis vėžio institutas rengs mokymus odontologams, kaip gydyti vėžiu sergančius pacientus
Nacionalinis vėžio institutas (NVI), Odontologų rūmai ir Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) sutarė dėl bendradarbiavimo gydant vėžiu sergančius pacientus. Pasak specialistų, odontologams dažnai trūksta žinių, kaip gydyti onkologin...
-
Medikai ragina įdiegti kūdikių patikrą dėl imunodeficito, pabrėžia šeimos gydytojų svarbą
Medikai ragina kūdikius tikrinti dėl įgimtų imuninės sistemos sutrikimų, nes tai leidžia visiškai išgydyti imunodeficitą, tuo metu diagnozuojant šią genetinę ligą suaugusiesiems pabrėžia šeimos gydytojų vaidmenį. ...
-
Gali tirti pavojingiausias pasaulio infekcijas: žmonės į procesą praktiškai nesikiša
Panevėžio ligoninėje atsirado galimybė diagnozuoti visas, net pačias pavojingiausias, pasaulio infekcijas. Rekonstravus laboratoriją, atsirado moderniausia aparatūra, visi procesai skaitmenizuoti, tyrimų duomenys sujungti su e.sveikata, todėl gydytoja...
-
Iššokęs pėdos kauliukas: deformacija pašalinama be didelių pjūvių4
„Northway“ inf. ...
-
Prezidentūra palaiko „Invega“ idėją ieškoti papildomų priemonių padėti gynybos pramonės įmonėms3
„Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovas Dainius Vilčinskas su prezidentu Gitanu Nausėda sutarė, kad reikalingos papildomos priemonės paremti gynybos pramonės įmonių plėtrą. ...