- Sandra Lukošiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Specializacija: Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus gydytojo, intervencinio kardiologo A.Pileckis specializacijos sritis – lėtinių okliuzijų atvėrimo procedūros.
-
Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus gydytojas Romualdas Mačiūnas ir konsultantas, Szeged’o universiteto dr. Imre Ungi kartu ieško racionaliausių pagalbos būdų pacientui.
Pacientams, sergantiems sudėtingomis kardiologinėmis ligomis, ištiesta dar viena pagalbos ranka – Klaipėdos jūrininkų ligoninėje pradėtos atlikti lėtinės okliuzijos – seniai užakusių širdies kraujagyslių – atvėrimo procedūros. Jos pagerina gyvenimo kokybę, o kai kuriems pacientams pakeičia sudėtingas širdies operacijas ar bent jau atitolina jų būtinybę.
Suteikia naują galimybę
Skausmas, spaudimas krūtinėje, dusulys ar kiti panašūs negalavimai – tuo dažniausiai skundžiasi pacientai, sergantys krūtinės angina.
Kas penktam jų nustatoma lėtinė vienos iš širdies vainikinių kraujagyslių okliuzija. Dažniausiai tai reiškia, kad žmogus išgyveno miokardo infarktą, tačiau į gydytojus pagalbos nesikreipė.
Anksčiau, nustačius lėtinę okliuziją, pacientui nebuvo galima padėti arba buvo tik laiko klausimas, kada prireiks širdies kraujagyslių šuntavimo operacijos.
Šiandien daliai tokių pacientų Klaipėdos jūrininkų ligoninėje siūloma išeitis – lėtinės okliuzijos atvėrimo procedūra. Šis intervencinis gydymas padeda atkurti sutrikusią širdies kraujotaką.
Naujai atliekama procedūra pagerina širdies veiklą ir gyvenimo kokybę. Ji taip pat padeda sumažinti krūtinės anginos priepuolių skaičių arba jų intensyvumą, pacientui reikia vartoti mažiau vaistų.
Kai nebeužtenka kompensacijos
"Pradėjus pokalbį su pacientu, kuriam nustatome lėtinę okliuziją, paaiškėja, kad žmogus prieš kurį laiką skundėsi intensyvesniais skausmais širdies plote. Kai kurie šiuos negalavimus priskiria skrandžio skausmams ar peršalimui ir į gydytojus nesikreipia.
Po trijų ar penkių dienų skausmas nurimsta, tačiau vėliau atsiranda dusulys ar krūtinės skausmai. Tada pradedama ieškoti priežasties, kas sukelia šiuos negalavimus", – pasakojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus gydytojas, intervencinis kardiologas Andrej Pileckij.
Tokie pacientai po kardiologo konsultacijos neretai patenka į intervencinių kardiologų rankas. Lėtinė okliuzija diagnozuojama atliekant koronarografiją – širdies kraujagyslių zondavimą.
"Tačiau tam, kad planuotume kraujagyslės atvėrimą, reikia įsitikinti, kad pažeistoje zonoje yra išlikęs gyvybingas širdies raumuo. Dažnai širdies raumens gyvybingumas aptinkamas, nes šioje zonoje iš sveikos kraujagyslės susiformuoja smulkių kapiliarų tinklas. Dėl to didžioji širdies dalis išlieka gyvybinga, tačiau kai žmogus aktyviai juda, širdžiai reikia daugiau kraujo. Smulkių kapiliarų tinklas nepajėgus pilnavertiškai aprūpinti krauju. Būtent todėl žmogų užklumpa skausmai", – paaiškino A.Pileckij.
Svarbus technologijų proveržis
Intervencinių kardiologų tikslas yra į pažeistą kraujagyslės dalį įvesti stentą – labai ploną (apie 0,08 mm storio) metalo lydinio tinkluotos struktūros vamzdelį, palaikantį širdies kraujagyslės struktūrą. Tai tampa tikru iššūkiu, kai kraujagyslė būna užakusi arba stipriai susiaurėjusi.
"Norint įvesti stentą, reikalingas kelias, kuris užtikrinamas itin plono – nuo 0,025 iki 0,035 mm diametro – vielutėmis. Kai būna užakusi kraujagyslė, nematome, kur naviguoti – tai itin apsunkina procedūrą, nes vielutę turime įvesti saugiai", – aiškino gydytojas.
Kai atliekama įprasta stentavimo procedūra, dirbama tik su viena kraujagysle, kai atidaroma lėtinė okliuzija, naudojamos dvi kraujagyslės – dažniausiai kirkšnyje ir dešinės rankos rieše.
"Jei dėl užakusios kraujagyslės negalime įeiti įprastu būdu, tai yra pagal kraujo tėkmės kryptį, panaudojame aplinkinius takus. Neretai per kirkšnies kraujagyslę nueiname iki širdies sveikos vainikinės kraujagyslės, per iš jos susidariusį kapiliarų tinklą patenkame į lėtinę okliuziją ir praėjus pažeistą segmentą išeiname per dešinės rankos riešo arteriją. Per tą vientisą kelią, kurį mums užtikrina vielutės, galime atlikti įvairias reikalingas manipuliacijas", – pasakojo gydytojas.
Nors žodis "vielutės" skamba gana paprastai, iš tiesų tai yra aukščiausių medicinos technologijų proveržio rezultatas.
Šios itin plono diametro vielutės yra sudarytos iš daugybės įvairių smulkių komponentų, padengtų skirtingomis, įvairiems poreikiams pritaikytomis medžiagomis. Jų yra sukurta daugiau nei šimtas, o vienos procedūros metu panaudojama nuo 5 iki 15.
Tam, kad procedūra būtų sėkmingesnė, gydytojas turi puikiai išmanyti kiekvienos vielutės ypatumus ir subtilybes.
Sėkmės procentas – itin didelis
A.Pileckij pabrėžė, kad lėtinių okliuzijų atvėrimo procedūra nuo įprastų stentavimo procedūrų skiriasi priemonėmis ir metodikomis. Čia itin didelis dėmesys tenka naujausioms technologijoms ir gydytojo profesionalumui.
Pasak gydytojo, lėtinės okliuzijos terminas pradėtas vartoti 1970 m., atsiradus intervencinei kardiologijai. Tačiau anksčiau sėkmingas užsikimšusių kraujagyslių atvėrimo procentas buvo labai mažas. Tobulėjant technologijoms, daugėjo ir sėkmės atvejų.
Per pastaruosius dešimt metų tobulėjančios technologijos leido gerokai dažniau procedūras baigti sėkmingai. Pasaulyje okliuzijų atvėrimo procedūros sėkmingai baigiasi 90 proc. atvejų.
Prireikia kantrybės
Procedūrai svarbu atrinkti tinkamus pacientus, nes ne visiems šis gydymo metodas yra tinkamas.
Pasak A.Pileckij, nors amžiaus apribojimų nėra, visada būtina pasverti galimą naudą ir riziką, įvertinti galimas komplikacijas ir gretutines ligas.
Vidutinis pacientų, kuriems taikomos lėtinės okliuzijos atvėrimo procedūros, amžius – apie 70 metų, tačiau pasitaiko ir keliomis dešimtimis jaunesnių. Pastariesiems tokios procedūros prireikia dėl ankstyvos ir agresyvios kraujagyslių aterosklerozės.
Lėtinės okliuzijos atvėrimo procedūra galima ir tiems pacientams, kuriems jau anksčiau buvo atlikta širdies kraujagyslių šuntavimo operacija. Ši procedūra neretai trunka apie 3 ar 4 valandas.
Pacientui taikoma vietinė nejautra, tad jam nėra lengva taip ilgai ramiai išgulėti ant nugaros. Tačiau praėjus pusvalandžiui po procedūros pacientas jau gali vaikščioti.
Sulaukė pripažinimo
Klaipėdos jūrininkų ligoninės intervenciniai kardiologai ilgai ir atsakingai ruošėsi lėtinės okliuzijos atvėrimo procedūroms.
Prieš trejus metus jas atlikti padėdavo Artis Kalninas, Rygos rytų universitetinės ligoninės Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos vadovas – pripažintas šios srities specialistas Europoje.
Pernai klaipėdiečiai procedūras pradėjo daryti savarankiškai, tačiau, siekdami geriausių rezultatų, konsultacijoms kviesdavosi pripažintus šios srities specialistus iš visos Europos.
"Visada pravartu, kai šalia yra labiau patyręs profesionalas, galintis patarti ar pasiūlyti racionalesnį sprendimo būdą", – mano A.Pileckij.
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje prieš mėnesį šioms procedūroms pirmą kartą Baltijos šalyse panaudotos naujos modernios priemonės, kurias naudoti teisę turi ne visi centrai.
"Mūsų ligoninė yra antrasis centras, kuriame vienas iš lyderiaujančių šios srities priemonių gamintojų leido naudoti naująsias technologijas. Kitas toks centras yra Skandinavijoje. Didžiąją lėtinės okliuzijos procedūrų sėkmę lemia naujosios technologijos. Šios priemonės užtikrina didesnį procedūrų saugumą ir pagreitina pačios procedūros eigą", – pripažinimu ir galimybėmis džiaugėsi gydytojas.
Planuojama, kad Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriuje per mėnesį bus atliekama po dvi lėtinės okliuzijos atvėrimo procedūras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvoje nustatyti dar 53 koronaviruso atvejai
Pirmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta 53 žmonėms, 11 iš jų susirgo pakartotinai skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Pavasario prakeiksmas – alergija žiedadulkėms: kaip palengvinti simptomus be medikamentų?
Tik nušvitus pirmiesiems spinduliams pacientai jau skundžiasi sloga ir akių perštėjimu. Mat, anksti pavasarį pradeda žydėti medžiai. Tokių alergijų pikas paprastai būna gegužę, kai sužydi beržiniai medžiai. Medikai skaičiuoja, kad...
-
Ministerija supaprastino siuntimų tvarką sergantiesiems lėtinėmis ligomis3
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) supaprastino siuntimų tvarką lėtinėmis ligomis sergančių pacientų ilgalaikiam stebėjimui. ...
-
Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis mažėja, bet mirė dar du žmonės
Nors sergamumas peršalimo ligomis ir gripu Lietuvoje mažėja, praėjusią savaitę nuo šios ligos mirė du žmonės, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
SAM įsteigė Vaistų komitetą: informuos apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą4
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) įsteigė Vaistų komitetą, kurio užduotis bus siekti racionalesnio vaistų skyrimo ir vartojimo, vykdyti stebėseną, rengti pranešimus apie racionalų vaistų skyrimą ir vartojimą bei teikti rekomendacijas gydy...
-
Pagalba nualpusiam žmogui: ką galima daryti, ko ne?3
Dažnai nesunku atpažinti, kad žmogui negera ir jis gali nualpti. Taip galima jam padėti prieš nutinkant nelaimei. Tačiau to nepadarius laiku žmogui būtina suteikti pirmąją pagalbą ir iškviesti medikus. Kaip tokiu atveju elgtis, LNK papa...
-
Koronaviruso statistika: devyni nauji susirgimai, mirčių nefiksuota
Sekmadienį koronaviruso infekcija patvirtinta devyniems žmonėms, keturi asmenys susirgo pakartotinai, praneša Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Sparčiai plinta pavojinga liga: pirminiai simptomai panašūs į peršalimo31
Medikai vis dažniau sulaukia pacientų, sergančių ligomis, kurios jau buvo pamirštos. Tai tymai ir kokliušas. Besiskiepijančių nuo tymų Lietuvoje mažėja kasmet. Europoje taip pat prasta situacija. Daugiausia sergančiųjų šiuo met...
-
SAM delegacija Singapūre ir Japonijoje aptars pandemiją, užkrečiamųjų ligų valdymą9
Sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio vadovaujama delegacija nuo pirmadienio su darbo vizitu lankysis Singapūre ir Japonijoje, kur aptars pandemijos ir užkrečiamųjų ligų valdymo iššūkius. ...
-
Dėl storosios žarnos vėžio lietuviai tiriasi vangiai: diagnozė gąsdina labiau nei pati liga4
Nors Lietuvoje veikia keturios, nemokamos vėžio profilaktikos programos, gyventojai jomis tebesinaudoja vangiai. Štai prevenciškai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio ateina mažiau, nei pusė šalies gyventojų, kuriems &scar...