- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2015 metų biudžeto priėmimas Seime numatomas gruodžio 4-ąją. Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė antradienį pranešė, kad pirmasis biudžeto projekto svarstymas numatytas lapkričio 22-ąją, antrasis - gruodžio - 2-ąją, o priėmimas - gruodžio 4-ąją.
Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės pajamų ir išlaidų planą finansų ministras Rimantas Šadžius Seimui pristatė antradienį.
Dvi savaites, kol parlamentarai frakcijose ir komitetuose svartys biudžeto projektą, Seimo posėdžiai nevyks.
Numatoma, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos pajamos (su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis, kurios sudaro beveik 2,3 mlrd. eurų) 2015 metais sieks apie 9,2 mlrd. eurų, arba 5,9 proc. daugiau nei planuojama gauti šiemet. Prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos kartu su ES ir kitomis tarptautinės paramos lėšomis sieks 7,957 mlrd. eurų, arba 5 proc. daugiau, palyginti su 2014 m. patvirtintu planu.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos pajamos iš mokesčių sudarys apie 6,3 mlrd. eurų - 6 proc. daugiau, nei planuojama 2014 metais. Daugiausia pajamų – beveik 3 mlrd. eurų – numatoma gauti iš pridėtinės vertės mokesčio. Iš Gyventojų pajamų mokesčio numatoma gauti 1,4 mlrd. eurų, iš akcizų – 1,1 mlrd. eurų, iš pelno mokesčio – 522 mln. eurų.
Planuojamos konsoliduotos išlaidos su ES paramos lėšomis bus 9,558 mlrd. eurų, o valstybės biudžeto išlaidos – 8,299 mlrd. eurų. Daugiausiai, palyginti su 2014 metais, didinamos valstybės biudžeto išlaidos gynybai (114 mln. eurų), ekonomikos skatinimui (77 mln. eurų, iš jų beveik 49 mln. eurų – kelių priežiūrai ir plėtrai), socialinei apsaugai – 55 mln. eurų.
Daugiausia išlaidų 2015 metais numatoma skirti švietimui – beveik 1,1 mlrd. eurų, socialinei apsaugai – 842 mln. eurų, ekonomikai – 774 mln. eurų, skolos valdymui – 638 mln. eurų, sveikatos apsaugai – 524 mln. eurų, viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai – 502 mln. eurų, gynybai – 481 mln. eurų, įmokoms į ES biudžetą – 417 mln. eurų, kultūrai – 208 mln. eurų, aplinkos apsaugai – 73 mln. eurų.
2015 metų valstybės biudžeto deficitas sudarys apie 342,4 mln. eurų (grynųjų pinigų principu), planuojamas viešojo sektoriaus finansų deficitas − apie 1,2 proc. BVP.
Biudžeto rodikliai parengti remiantis Finansų ministerijos rugsėjį paskelbtomis projekcijomis. Skaičiuojama, kad 2015 metais BVP augs 3,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 1,2 proc., darbo užmokestis augs vidutiniškai 5,8 proc., nedarbo lygis sumažės iki 10,4 procento.
Numatoma, kad valstybės skola 2015 metų pabaigoje sudarys apie 40 proc. prognozuojamo BVP (42,6 proc. BVP įskaičiavus rezervo kaupimą obligacijų emisijai 2016 metais išpirkti).
Opozicija: biudžetas - „su rožiniais akiniais“
2015 metų biudžeto projektą opozicija lygina su 2009 metų valstybės pajamų ir išlaidų planu. Parlamentinei opozicijos atstovai ragina Vyriausybę nekartoti 2008 metų klaidos, „kai nepaisant visų perspėjimų, buvo planuojama labai šviesi ekonomikos ateitis“.
„Reikia planuoti labai realiai. Antras dalykas, kuris mums kelia abejonių, ar tikrai galima kitų metų biudžete numatyti (papildomų - BNS) daugiau kaip milijardo litų išlaidų, ar tai nepažeidžia Fiskalinės drausmės įstatymo. Mūsų supratimu, kitais metais deficitas mažinimas mažiau negu 1 proc. šių metų deficito, ir jei yra deficitas mažinimas mažiau negu 1 proc., tokiu atveju turi būti taikomi Fiskalinės drausmės įstatyme numatyti apribojimai, ir negalima didinti išlaidų daugiau kaip milijardu litų“, - Seime žurnalistams teigė opozicijos lyderis Andrius Kubilius, kuris 2008-ųjų pabaigoje pradėjo vadovauti Vyriausybei, perėmusiai tuometinės socialdemokratų Vyriausybės parengtą biudžeto projektą.
Liberalų frakcijos vadovas Eligijus Masiulis tvirtino, kad finansų ministras Rimantas Šadžius, kuris pristatė kitų metų biudžeto projektą, yra su tais pačiais „rožiniais akiniais“, kuriuos turėjo ir 2008-aisiais.
„Šis biudžeto projektas man primena 2008 metų biudžetą, kai lygiai taip pat ponas Šadžius artėjant pasaulinei ekonominei krizei užsidėjęs rožinius akinius piešė labai gražius skaičius“, - žurnalistams teigė E.Masiulis.
Jo įsitikinimu, toks ekonomikos augimas, koks prognozuojamas kitais metais, - iki 3,4 proc. - niekuo nepagrįstas.
„Dar daugiau, augant ekonomikai, užuot mažinus biudžeto deficitą, 1,4 mlrd. litų didinamos išlaidos. Tai niekaip nepateisinama“, - teigė E.Masiulis.
2008 metais po Seimo rinkimų į valdžią atėję konservatoriai ir liberalai buvo priversti skubiai taisyti socialdemokratų Vyriausybės rengtą 2009 metų biudžetą, nes jame nebuvo atsižvelgta į prasidėjusią pasaulinę ekonominę krizę.
A.Kubilius piktinosi, kad į Seimą biudžeto projektas atneštas, valdantiesiems neturint politinio sprendimo dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) šildymui naikinimo.
2015 metų biudžeto projekte numatyta, kad nustačius 21 proc. tarifą, biudžetas gautų apie 200 mln. litų pajamų.
„Tai yra labai prastas precedentas, kai Vyriausybė ateina į Seimą su projektu, kuriame nėra aiškus ne ten kokios nors šimto tūkstančių ir milijono klausimas, o nėra aiškus 200 mln. litų klausimas. Čia galime turėti įvairias nuomones, galime būti už lengvatos naikinimą, galime būti prieš, bet negali būti atneštas į Seimą toks Vyriausybės parengtas biudžeto projektas, kuriame ji nėra susitarusi dėl tokios didelės apimties skaičiaus“, - teigė A.Kubilius.
Vyriausybės siūlymui nuo 2015 metų sausio nebetaikyti šildymui lengvatinio 9 proc. PVM nepritaria du iš trijų valdančiųjų koalicijos narių - „darbiečiai“ ir „tvarkiečiai“. Valdantieji svarsto galimybę 12 procentinių punktų tarifą didinti nuo 2015 metų liepos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė Armėnijoje ragins Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką toliau remti Ukrainą
Finansų ministrė Gintarė Skaistė Armėnijos sostinėje Jerevane vyksiančiame Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) metiniame susitikime ragins ERPB tęsti paramą Ukrainai, taip pat teikti ją Baltijos valstybėms ir kitoms karo paveiktoms &sca...
-
F. Jansonas: reikia pasiaiškinti, ar Kinijai kliūva tik Taivaniečių atstovybės pavadinimas1
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad išsiaiškinus, kad Kinijai kliūva tik Taivaniečių atstovybės pavadinimas, galima būtų kalbėti apie jo keitimą. ...
-
Seime planuojama teikti siūlymą mažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos įkainį
Antradienį Seime ketinama pateikti Mokėjimų įstatymo bei lydinčiuosius projektus, kuriais Finansų ministerija siūlo sumažinti pagrindinės mokėjimo sąskaitos krepšelio įkainį, jį susieti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu (MMA). ...
-
Seimui bus teikiamas siūlymas leisti VERT atestuoti energetikos įrenginius eksploatuojančius asmenis
Antradienį energetikos ministras Dainius Kreivys Seimui ketina pateikti siūlymus, kuriais siekiama Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą (VERT) perduoti įgaliojimus nustatyti asmenų, turinčių teisę įrengti ir eksploatuoti energetikos įrenginius,...
-
Seime numatoma teikti iniciatyvą įpareigoti bankus teikti paskolas ir su fiksuotomis palūkanomis
Antradienį Seime planuojama teikti Finansų ministerijos parengtą Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo bei lydintį įstatymo projektą, kuriuo siūloma, kad kredito įstaigos kiekvienam nekilnojamojo turto (NT) kredito gavėjui privalėtų u...
-
„LTG Cargo“ neįleido į Lietuvą dar vieno „Z“ raide pažymėto traukinio vagono
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ pirmadienį neleido Lietuvos teritorija vežti dar vieno Rusijos agresijos Ukrainoje simboliu – raide „Z“ – pa...
-
Dešimtys tūkstančių lietuvių naudoja ne savo sklypus: ar neteks perstumdyti ištisų kaimų?10
Dešimtys tūkstančių lietuvių gyvena arba kitaip naudojasi sklypais, kurių ribos nebeatitinka naujausių žemėlapių registruose. Anot Registrų centro, privaloma atlikti naujus matavimus. Tačiau Aplinkos ministerija teigia, kad tokios prievolės ...
-
Pirmadienį beveik dvi valandas vėl buvo atsijungusi „NordBalt“ jungtis su Švedija3
Pirmadienio popietę beveik dvi valandas vėl buvo atsijungusi Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
Šiuolaikinė darbo vergovė Lietuvoje: atvykėliai atsiduria tarp kūjo ir priekalo9
Vien šiemet nuo sausio Lietuvos teismuose yra 400 bylų, kai atvykėliai iš trečiųjų šalių įrodinėja, kad lietuviai darbdaviai juos apgavo – neišmokėjo algos ar išnaudojo, kartais ir vergiškomis sąlygomis...
-
Premjerė: pagrindinis „Rail Baltica“ iššūkis – biudžetas, būtina parodyti projekto brandą1
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pagrindinis europinės geležinkelio vėžės projekto „Rail Baltica“ iššūkis yra jo biudžetas, todėl derantis su Europos Komisiją (EK) dėl papildomo finansavimo Baltijos šalys ...