Suaktyvėjo sklaida

Pervesdama į savus uostus pačios Rusijos krovinius ši valstybė juos atimtų iš Latvijos ir Estijos uostų. Lietuvos ši rusų politika beveik nepaliečia.

Bet Lietuva bent Rusijoje yra laikoma viena iš labiausiai nedraugiškų jai šalių. Todėl Rusijos noras palikti Lietuvą be tranzitinių krovinių yra didžiulis.

Rusija yra susinervinusi dėl ES jai taikomų sankcijų ir ieško įvairiausių būdų, kaip įžnybiant ES atrasti su ja ar atskiromis jos šalimis susijusių priešpastatymų sankcijoms.

Baltarusiškų naftos produktų permetimas iš Klaipėdos į Rusijos uostus būtų skaudi netektis Lietuvos geležinkeliams ir Klaipėdos uostui.

Pastaruoju metu suaktyvėjo Rusijos propagandos sklaida prieš Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą. Tam įtakos galėjo turėti it vykę Seimo rinkimai.

Yra tam tikros įtampos tarp Lietuvos ir Baltarusijos dėl Astravo atominės elektrinės statybos.

Pasiūlė nuolaidų

Rusija bene pirmą kartą siūlydama variantus Baltarusijai krovinius gabenti per Rusijos uostus nuo kalbų perėjo prie darbų.

Ji pasiūlė naują geležinkelių tarifų iš Baltarusijos į Rusijos uostus gabenamiems naftos produktams – benzinui, dyzelinui ir mazutui. Jis 25 proc. mažesnis nei buvo iki šiol. Tokią nuolaidą Rusija pasisiūlė taikyti Baltarusijos naftos produktams iki 2018 metų pabaigos.

Tai yra ne kas kita, kaip Rusijos siekis baltarusiškus naftos produktus permesti iš Baltarusijos gamyklų į Rusijos uostus.

Pačios Rusijos naftos produktų eksportas yra sumažėjęs. Vien šiais metais Rusijos geležinkeliai neteko apie 1 mln. tonų dyzelinio kuro. Taikydama didžiulę nuolaidą ji tikisi užpildyti naftos terminalų talpas Ust Lugos uoste.

Tokį pasiūlymą iš Rusijos Baltarusija gavo kartu su atnaujintu rusiškos naftos tiekimu Baltarusijos gamykloms.

Yra tikimybė, kad Baltarusijos naftos gamyklos galimybe gabenti dalį naftos produktų per Rusijos uostus gali pasinaudoti. Juo labiau, kad naftos tiekimą Baltarusijos gamykloms dėl skolų už dujas sustabdžiusi Rusija jas atnaujino.

Bet Baltarusijos požiūris ir ryšys su rytinės Baltijos šalimi nuolat stiprėja. Pačios Baltarusijos kompanijos yra nemažai investavusios į logistines sąsajas su Klaipėdos ir kitais rytinės Baltijos uostais. Nutraukti viską ir staigiai pereiti į Rusijos uostus būtų problemiška.

Be to Baltarusija nėra patenkinta situacija, kai Rusija kada panorėjusi jai užsuka naftos tiekimą. Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukošenka užsiminė, kad ketina grįžti prie klausimo iš Baltijos jūros nusitiesti naftos tiekimo vamzdyną. Anksčiau yra buvę užsiminta, kad toks vamzdynas galėtų būti iš Latvijos Ventspilio uosto. Nuo jo iki Novopolocko 565 kilometrai.

Didesnis atstumas

Norų, kad Baltarusijos naftos gamyklų naftos produktai keliautų per Rusijos uostus būta ir anksčiau. Tačiau iki šiol iš Baltarusijos į Rusijos Suomijos įlankos uostus nenukeliavo nė viena cisterna su baltarusiškais naftos produktais.

Ekonomika nepripažįsta politinių sprendimų. Kodėl naftos produktai turėtų keliauti gerokai ilgesniu žemyniniu maršrutų į Rusijos uostus, o ne į Klaipėdą, kuri yra arčiausiai.

Pagal „Google maps“ atstumo matuoklį nuo Baltarusijos Mozyrio naftos gamyklos iki Klaipėdos yra 783 kilometrai, o nuo tos pačios gamyklos iki Ust Lugos 1021 kilometras. Nuo Novopolocko naftos gamyklos iki Klaipėdos yra 557 kilometrai, o nuo tos gamyklos iki Ust Lugos 561 kilometras. Tai yra atstumas važiuojant keliais. Visai kitoks atstumas vertinant pagal geležinkelius.

Rusija pateikia, kad nuo Baltarusijos gamyklų iki Rusijos Suomių įlankos uostų atstumas gabenant krovinius geležinkeliais yra 40 proc. didesnis.

Teoriškai Rusija gerokai sumažinusi geležinkelių tarifus gali priversti Baltarusijos naftos produktus keliauti į Rusijai priklausančius Suomijos įlankos uostus. Tačiau atstumas nuo šių uostų iki Vakarų Europos laivais yra apie 800 jūrmylių ilgesnis. O tai vėlgi papildomi pinigai.