Šiais metais Baltijos jūroje neliko nė vieno uosto, kuriame konteinerių krova būtų didėjusi – visur ji smarkiai krito, išskyrus Ventspilio uostą, kur daugelį metų konteinerių iš viso nebuvo, o dabar jų atsirado.
Su teigiama krova – vienintelė linija
Per devynis šių metų mėnesius vertinant pagal TEU Klaipėdos uoste konteinerių krova krito 11,5 proc. Užsienio žiniasklaidoje buvo pateikti duomenys, kad pakrautų konteinerių krova Klaipėdos uoste kritusi 14,9 proc. Ši informacija gauta iš pačių krovos terminalų ir fiderinių laivybos linijų.
Pagrindinė Klaipėdos uosto konteinerių laivybos kompanija yra MSC. Jos dukterinė kompanija „Terminal Investment Limited“ valdo „Klaipėdos Smeltę“ su naujausiu uoste konteinerių terminalu.
MSC per devynis mėnesius į Klaipėdos uostą atgabeno ar išgabeno 64,27 tūkst. TEU konteinerių. Tai sudarė apie 28 proc. visų Klaipėdos uosto konteinerių. MSC konteinerių kiekis Klaipėdos uoste šiemet yra net 17 proc. mažesnis nei pernai.
Neatsitiktinai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus kelis kartus buvo susitikęs su „Klaipėdos Smeltės“ atstovais ir prašė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus kasmet didinti konteinerių krovą. Išgirdo pažadus, kad tai ir bus darome, bet šiemet dėl ES ir Rusijos nesutarimų, sankcijų, esantys ypatingi metai.
Antra pagal kiekį, kuris pristatomas į Klaipėdos uostą, yra kita konteinerių srauto milžinė – kompanija „Maersk Line“. Jos konteinerių kiekis Klaipėdos uoste šiemet siekė 59,04 tūkst. TEU. Tai 11 proc. mažiau nei pernai.
Vienintelė konteinerinės laivybos linija „Conteinership“ šiemet į Klaipėdą gabena daugiau konteinerių nei pernai. Jos atgabentų konteinerių kiekis per devynis mėnesius siekė 20,75 tūkst. TEU. Tai net 13,4 proc. daugiau nei pernai. Ketvirta Klaipėdos uosto konteinerinės laivybos linija yra CMA CGM. Jos į Klaipėdą gabentų konteinerių kiekis šiemet siekė 19,98 tūkst. TEU. Tai 24,4 proc. mažiau nei pernai.
Rezultatai kuklesni
Iš viso per abu Klaipėdos uosto konteinerinius terminalus konteinerius gabena apie 14 laivybos linijų. Atmetus MSC, „Maersk Line“, „Conteinerships“ ir CMA CGM linijas kitos 10 atgabeno apie 65 tūkst. TEU konteinerių. Tai 19,5 proc. mažiau nei pernai.
Klaipėdos konteinerių terminalas per pirmą pusmetį krovė 115 tūkst. TEU krovinių. Vidutinė mėnesio krova siekė apie 19 tūkst. TEU. Rugsėjo mėnesį terminalo konteinerių krova siekė apie 17 tūkst. TEU.
Jau aišku, kad Klaipėdos konteinerių terminalo metinis konteinerių krovos rezultatas bus su minusu. Bet sumenkusią konteinerių krovą pavyko kompensuoti kitais kroviniais – net 26 proc. nei pernai didesne generalinių krovinių krova.
Pernai bendrovė „Klaipėdos konteinerių terminalas“ krovė 274 tūkst. TEU konteinerių. Tai sudarė 61 proc. visų į Klaipėdos uostą gabentų konteinerių. Ir šiemet Klaipėdos konteinerių terminalo konteinerių krova nors ir sumenkusi sieks didesnę dalį Klaipėdos uosto konteinerių krovos.
Mat „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių krovos rezultatai šiemet yra kuklesni. Per 8 mėnesius ji vidutiniškai krovė apie 14 tūkst. TEU konteinerių. Nors prie „Klaipėdos Smeltės“ krantinių plaukia rekordinio dydžio konteinervežiai, kaip „MSC Asya“ (336,68 metrai ilgis), ji turi gerokai našesnę krovos techniką, bet rezultatai kol kas yra kuklūs ir kelia nerimą Uosto direkcijos vadovybei.
Vėl aplenkta Ryga
Neabejotinai teigiamas Klaipėdos uosto devynių mėnesių konteinerių krovos rezultatas yra tai, kad metų pradžioje pagal konteinerių krovą vertinant TEU nusileisdavusi Rygos uostui, Klaipėda susigrąžino rytinės Baltijos šalių konteinerių krovos uosto lyderio pozicijas.
Tiksliau jas prarado pats Rygos uostas, kuris metu pradžioje krovęs beveik tiek pat konteinerių kaip pernai, per devynis mėnesius jų kiekį sumažino.
Bendra Rygos uosto konteinerių krova per devynis mėnesius yra mažesnė 7,8 proc., o krautų konteinerių net 11,2 proc. Įdomu tai, kad Rygos uoste, skirtingai nei Klaipėdoje. „Maersk Line“ gabenamų konteinerių kiekis augo net 30 proc. „Maersk Line“ tapo pagrindiniu Rygos konteinerių operatoriumi. Jos kiekis per devynis mėnesius siekė 55,75 tūkst. TEU. Tai gali reikšti, kad „Maersk Line“ konteineriai iš Klaipėdos persikelia į Rygos uostą. Visų kitų konteinerių operatorių krovos kritimai Rygos uoste yra mažesni nei Klaipėdoje – MSC (47,67 tūkst. TEU arba -8,6 proc.), CMA CGM (31,75 tūkst. TEU arba -8,7 proc.). Kitų Rygos konteinerių operatorių krovos kritimas siekė 26,5 proc.
Konteinerių krova rytinės Baltijos uostuose (TEU)
Uostas |
Apimtis |
Pokytis, proc. |
Pokytis, TEU |
|
2014 01–09 |
2015 01–09 |
|||
Iš viso |
2.936.144* |
2.188.669* |
-25,5* |
-747.475* |
Sankt Peterburgas |
1.796.252 |
1.293.419 |
-28,0 |
-502.833 |
Klaipėda |
329.807 |
292.030 |
-11,5 |
-37.777 |
Ryga |
287.933 |
265.378 |
-7,8 |
-22.555 |
Talinas* |
176.678* |
138.781* |
-21,4* |
-37.897* |
Kaliningradas |
261.723 |
130.511 |
-50,1 |
-131.212 |
Ust Luga |
80.930 |
65.573 |
-19,0 |
-15.357 |
Liepoja |
2.821 |
2.473 |
-12,3 |
-348 |
Ventspilis |
0 |
504 |
- |
504 |
*dėl techninių kliūčių Talino uostas nepateikė duomenų už 2015 m. rugsėjo mėn., todėl jo duomenys tik už 8 mėnesius
Naujausi komentarai