Nutarta išnuomoti Šventosios uosto teritoriją, kol atsiras lėšų molų statybai. Esą valyti akvatoriją kaskart po audrų – pinigų švaistymas.

Šventosios uosto techninio projekto rengėjai planuoja, kad ši teritorija bus esminė kurorto rekreacinės infrastruktūros dalis. Todėl aplink uostą siūlo nutiesti pėsčiųjų takus, įrengti apžvalgos aikšteles, kavines. Tai esą pritrauktų ne tik buriuotojų, bet ir turistų.

UAB „Sweco Lietuva“ vyr. architektas–urbanistas Mindaugas Pakalnis teigia, kad uostas veiktų sėkmingiau, jei atliktų ne vien laivų stovėjimo funkciją, todėl darbus reikia atlikti labai gerai: „Mes praktiškai turime paskutinį uostą Lietuvoje, todėl jį reikia padaryti geriau negu gerai.“

Pradėti statybas planuojama 2015 m., jeigu pavyks gauti pinigų iš Europos Sąjungos (ES) fondų. Tačiau susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius tikina, kad šių pinigų visiems suprojektuotiems darbams atlikti neužteks.

„Projektuojant ateinantį finansinį periodą, 105 mln. Lt. tai veiklai galėtų būti numatyta. Reikia galvoti apie vietinį, valstybės biudžetą, ES bei privačius pinigus ir kaip pritraukti privačias lėšas infrastruktūros kūrimui“, – sako R. Sinkevičius.

Skaičiuojama, kad molams pastatyti prireiktų daugiau nei 100 mln. litų. Be jų vystyti infrastruktūros esą neapsimoka. Akvatorijai sutvarkyti ir uosteliui išgilinti reikėtų dar panašiai tiek.

Kol pinigų nerasta, Šventosios uosto teritoriją nutarta išnuomoti. Esą per brangu po kiekvienos audros ją valyti. Smėlis uostą užnešė ir kitą dieną po iškilmingo jo atidarymo 2011 m. Tada uostą teko uždaryti.

Klaipėdos jūrų uosto vadovas Arvydas Vaitkus teigia, kad vieną kartą išvalyti uostą kainuoja apie 3 mln. Lt.: „Toks buvo praėjusio konkurso rezultatas. Mes neleisim pinigų ir neleisim jų į vandenį. Todėl šiandien ieškome galimybės nuomoti tokį uostą, koks jis yra.“

Teritoriją norima išnuomoti vienam nuomininkui su sąlyga, kad bus išsaugotas valstybinis turtas.