Klaipėda nusileido tik Rusijos uostams

Lietuva pagerino poziciją

Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai 2017 m. iš viso krovė 149,57 mln. tonų. Tai 2,4 proc., arba 3,57 mln. t daugiau nei 2016 m.

Visas šis augimas susietas daugiausia su Klaipėdos ir Lietuvos uostais. Regiono lyderis Klaipėdos uostas pernai krovė 43,17 mln. tonų. Kartu su Būtingės naftos terminalu Lietuvos uostų krova sudarė 52,91 mln. tonų. Ji 7,3 proc. didesnė nei 2016 m. Grynas krovinių prieaugis sudarė 3,61 mln. tonų. Tai 0,4 mln. tonų netgi daugiau nei bendras visų rytinės Baltijos uostų prieaugis.

Nepaisant sparčiai kilusios Lietuvos uostų krovos, pagal bendrą krovinių kiekį vis tiek pirmauja Latvijos uostai. Liepojos ir Ventspilio (+6,5 proc.) uostų krova pernai buvo teigiama. Todėl dėl net 9,2 proc. kritusios Rygos uosto krovos, bendra Latvijos uostų krova pernai buvo mažesnė tik 2 proc. arba 1,24 mln. tonų. Bendra Latvijos uostų krova siekė 61,88 mln. tonų.

Trijų Latvijos uostų dalis sudarė 41,4 proc. Lietuvos uostų dalies siekė 35,4 proc. Ji 1,6 procentiniais punktais didesnė nei 2016 m.

Estijos dalis 2017 m. siekė 23,3 proc., o 2016 m. ji buvo 23 proc. Pagrindinio Estijos Talino uosto krova pernai buvo neigiama. Bet beveik 2 mln. tonų išaugusi ir per 8 mln. tonų siekusi Silamejos uosto krova padarė teigiamą visą Estijos krovą. Silamejos uostas pritraukė ne daugiau krovinių iš Rusijos, o sugebėjo perimti dalį medienos, durpių, grūdų iš Talino uosto. 

Rusija permeta krovinius

Artimiausi ir didžiausią įtaką rytinės Baltijos jūros uostas darantys yra Rusijos Šiaurės vakarų regiono uostai.

Pernai iš viso jie krovė 247,5 mln. tonų. Tai 4,6 proc. daugiau nei 2016 m. Net 57 proc. krovinių sudarė nafta ir jos produktai. Bet jų krauta 3 proc. mažiau (iš viso 142,4 mln. t). Tuo iš dalies paaiškinamas Rusijos noras į Suomijos įlankos uostus dirbtinai nukreipti Baltarusijoje gaminamus naftos produktus. Baiminamasi, kad šiame baseine esantys didžiuliai naftos ir jos produktų krovos pajėgumai nestovėti be darbo.

Pernai Rusijos Šiaurės vakarų regiono uostuose net 17 proc. daugiau krauta birių krovinių. Juos daugiausiai sudarė anglys, kurių neteko Rygos uostas, nes Rusija jas permetė į savus uostus.

Pagal uostus daugiausiai krovė Ust Luga – 103,3 mln. tonų (+10,6 proc. palyginti su 2016 m.). Po to sekė Primorskas – 57,6 mln. tonų (-10,6 proc.), Sankt Peterburgas  – 53,6 mln. tonų (+10,3 proc.).

Atkreipiamas dėmesys ir į Kaliningrado uostą. Jo krova 2017 m. augo sparčiausiai visame regione. Kaliningrado uostas krovė 13,8 mln. tonų. Tai net 18,3 proc. daugiau nei 2016 m. Kartais iš Kaliningrado uostininkų girdime skundus, kad neva Lietuvos geležinkeliai trukdantys jos krovai. Bet sprendžiant pagal tokį augimą, galima daryti prielaidą, kad trukdžių nėra.

Rusijos uostus valdanti unitarinė įmonė „Rosmorrečflot“ paskelbė, kad iki 2020 m. Rusijos Baltijos jūros baseino uostų krova papildomai padidės dar 60 mln. tonų per metus. Dalis tos krovos augimo siejama su Rusijos krovinių perorientavimu iš rytinės Baltijos uostų į savus uostus. Kiek čia tiesos, o kiek propagandos, parodys laikas.

Kilo aukštyn

Jau matome, kad lyderiu tarp rytinės Baltijos jūros uostų esantį Klaipėdos uostą pagal krovą aplenkė trys Rusijos uostai – Ust Luga, Primorskas ir Sankt Peterburgas.

Prisimename, kad jie Klaipėdą lenkė ir 2016 m. O pagal krovą Baltijos jūros regione Klaipėdos uostas 2016 m. buvo 5-as. Jį be minėtų Rusijos uostų nežymiai mažiau nei 800 tūkst. tonų dar lenkė ir Švedijos Geteborgas.

2017 m. Geteborgo uostas krovė 40,8 mln. tonų ir Klaipėda jį gerokai aplenkė.

Kitas tiesioginis Klaipėdos uosto konkurentas buvo jam ant kulnų 2016 m. lipęs, sparčiai augantis kaip konteinerinis HUB-as – Gdansko uostas. Jis 2017 m. krovė 40,61 mln. tonų ir taip pat atsiliko nuo Klaipėdos. Bet jo krova panašiai kaip ir Klaipėdos per 2017 m. išaugo per 3,4 mln. tonų.

Iš to, kas pateikta matyti, kad pagal 2017 m. rezultatus Klaipėdos uostas šoktelėjo viena vieta į priekį ir tarp visų Baltijos uostų yra ketvirtoje vietoje po Rusijos gigantų.

Penktas išliko Geteborgas, bet jam ant kulnų lipa didžiausias Lenkijos Gdansko uostas. Nors ir su gerokai sumenkusia krova, kuri pernai siekė per 33 mln. tonų, Rygos uostas išlaikė septintąją poziciją, o aštuntoje vietoje Vokietijos Rostoko uostas su 26,9 mln. tonų krova.