Skirtingi rezultatai Lietuvoje

Šiemet sausį Klaipėdos uosto krova kilo ir pakankamai sparčiai – net 13,9 proc. palyginti su 2017 m. Iš viso krauta 3,88 mln. tonų.

Šiemet sausį Klaipėdos uostas pasiekė visų laikų aukščiausią šio pirmojo metų mėnesio krovos rezultatą. Tai svarbu akcentuoti, nes įprastai po metų pabaigos švenčių būna kritimas visose srityse.

Klaipėdos uostas pasiekė teigiamą rezultatą visų krovinių krovos rūšyse. Skystųjų krovinių krova buvo 21,9 proc. didesnė, generalinių arba įvairių - 19,6 proc. didesnė, biriųjų krovinių - 5,4 proc. didesnė. Pagal atskiras krovinių rūšis labiausiai augo naftos produktų, konteinerių bei jūrų keltais gabenamų krovinių krova.

Sausį uoste lankėsi 11887 keleiviai. Tai 11,1 proc. daugiau nei pernai.

Jei Klaipėdos uosto rezultatai sparčiai kilo, tai Būtingės naftos terminale jie smarkiai krito. Sausį krauta 747,8 tūkst. tonų naftos. Tai 16,9 proc. mažiau nei pernai. Palyginti su praėjusių metų gruodžiu Būtingės terminalą tik savo reikmėms naudojanti „Orlen Lietuva“ naftos importavo net 24,3 proc. mažiau.

Latvijos uostai toliau krenta

Latvijos uostų krova ir toliau mažėja. Rygos uostas sausį krovė 2,77 mln. tonų krovinių. Tai 13,5 proc. mažiau nei pernai sausį.

Net 39,7 proc. mažėjo skystų krovinių, pagrinde naftos produktų. Iš viso krauta 442,8 tūkst. tonų. 11,2 proc. sumažėjo birių krovinių, pagrinde anglių. Iš viso sausį krauta 1,7 mln. tonų birių krovinių. Rygos uoste toliau didėja konteinerių krova. Ji lėmė ir bendrą generalinių krovinių augimą 13,2 proc. Iš viso jų krauta 623,8 tūkst. tonų. 

Rygos uoste pagrindiniu kroviniu ir toliau išlieka rusiškos anglys. Jų dalis net 32,1 proc. visų Rygos uosto krovinių. Bet jų kritimas Rygos uoste pastaraisiais metais yra katastrofiškas. 2016 m. anglių krova krito 35,9 proc., 2017 m. - 35 proc. Antroje vietoje pagal Rygos uosto apimtis yra naftos produktai (15,8 proc.) ir jų kritimas taip pat didžiulis. Konteineriai Rygos uoste sudaro apie 13,4 proc. visų krovinių, mediena - 8,4 proc., chemijos produktai - 7,9 proc.

Rygos uostas 2017 m. iš viso krovė 33,67 mln. tonų krovinių. Krovos kritimas siekė 9,2 proc.

Didžiulį net 42 proc. kritimą sausį patyrė Ventspilio uostas. Jis iš viso krovė 1 mln. 477 tūkst. tonų. Tai mažiausias šio uosto mėnesio krovos rodiklis per visą istoriją.

Liepojos uostas sausį iš viso krovė 643 tūkst. tonų krovinių. Tai 9,6 proc. daugiau nei pernai sausį. Daugiausiai krauta grūdų, dalis jų ir iš Lietuvos, naftos produktų, cemento iš „Broceni“ gamyklos (augimas 68 proc.) ir kitų statybinių medžiagų. Sausį net 27,4 proc. išaugo Liepojos uosto jūrų keltų linijos į Vokietijos Travemiundę krovinių srautas. 

Liepojos uostas išlaikė teigiamos krovos tendenciją ir praėjusiais metais.  

Rusijos uostuose sulėtėjimas

Rusijos uostų krova šių metų sausį augo ne taip žymiai kaip pernai.

Bendrai visuose Rusijos uostuose sausį krauta beveik 62 mln. tonų. Krovos augimas siekė 2,4 proc.

Iš jų Baltijos jūros regione krauta 19,78 mln. tonų. Tai 4 proc. daugiau nei pernai. Tendencijos išliko panašios kaip ir pernai. Toliau smarkiai augo (+19,5 proc.) sausų krovinių krova. Iš viso jie sudarė 8,72 mln. tonų. Tuo pat metu taip pat  smarkiai (-16,9 proc.) krito skystų krovinių krova. Ji iš viso siekė 11,07 mln. tonų.