Lietuva išmoko nusilenkti: bankas „Barclays“ ateina

Investicijų badą patiriančios Lietuvos valdžia daro viską, kad tik pritrauktų investuotojus. Pirmoji kregždė jau yra – britų bankas "Barclays" susiviliojo išskirtinėmis sąlygomis.

Pagaliau sukūrė programą

Vasarą, kai daugelis atostogavo, Ūkio ministerija triūsė iš peties – kūrė programą "Invest LT+", skirtą skatinti užsienio investicijoms. Iki šiol nieko panašaus nebuvo.

Programa turėtų tikti daugybei potencialių užsienio investuotojų, bet kol kas į jos lėšas pretenduoja tik vienas – "Barclays", steigsiantis Lietuvoje informacinių technologijų (IT) centrą, prižiūrėsiantį banko "Barclays" mažmeninės ir verslo bankininkystės veiklą visoje Vakarų Europoje. "Barclays" įsipareigoja per penkerius metus į IT centrą investuoti ne mažiau kaip 20 mln. litų ir iki 2011 m. pabaigos sukurti ne mažiau kaip 250 darbo vietų. Vyriausybė jau pritarė investicijų sutarčiai su "Barclays" ir įsipareigojo suteikti bankui dotaciją kaip kompensaciją už išlaidas, susijusias su IT centro kūrimu ir veikla.

Užsienio investicijų skatinimo programoje "Invest LT+" nurodyta, kad į valstybės paramą gali pretenduoti tie investuotojai, kurie Lietuvoje investuos ne mažiau kaip 20 mln. litų. Be to, reikalaujama, kad investuotojas būtų "daugiašalė įmonė, turinti pasaulyje žinomus prekių ženklus".

Valstybė atvers piniginę

Pagal programą "Invest LT+" užsienio investuotojui valstybė kompensuos nemažai išlaidų.

Pavyzdžiui, valstybė įsipareigoja investuotojui finansuoti visas išlaidas, "susijusias su tiesioginėmis užsienio investicijomis į didelės pridėtinės vertės gamybos ir (ar) didelės pridėtinės vertės paslaugų verslo pradžią ir plėtrą".

"Invest LT+" numatyta, kad valstybė kompensuos darbo užmokesčio išlaidas, materialaus ir nematerialaus turto įsigijimą, inžinerinių tinklų įrengimą, pastatų statybą, prisijungimo prie inžinerinių tinklų mokesčius, pastatų ar žemės sklypų nuomą ir t. t.

Pagal programos "Invest LT+" nuostatus investuotojai iš valstybės galės atsiimti maždaug pusę savo ketinamų investuoti 20 mln. litų.

Vilioja ir kitus

Lietuvos ekonominės plėtros agentūros (LEPA) generalinis direktorius Mantas Nocius dienraščiui pripažino, kad "Barclays" šiuo metu yra vienintelis užsienio investuotojas, atitinkantis "Invest LT+" reikalavimus ir galintis pretenduoti į valstybės paramą.

Tačiau, anot jo, į Lietuvą viliojamos dar kelios stambios Vakarų Europos ir JAV bendrovės, galinčios atitikti minėtus kriterijus. Tiesa, jų kol kas negalima įvardyti. "Yra keletas didelių bendrovių, bet apie jas kalbėti dar anksti, nes jos, iki bus priimtas sprendimas, norėtų konfidencialumo", – aiškino M.Nocius.

LEPA vadovas nesiryžo prognozuoti, kada "Barclays" turės konkurentą kovojant dėl "Invest LT+" lėšų. Esą užsienio bendrovės renkasi iš keleto Vidurio ir Rytų Europos valstybių ir sprendimo priimti neskuba. "Čia kalba eina apie šimtus milijonų, ne apie dešimtis", – būsimas investicijas skaičiavo M.Nocius.

Kuriamos puikios sąlygos

Pašnekovas užsiminė šiek tiek nerimaujantis dėl "Barclays" investicijų, ypač – dėl darbuotojų algų, kurias valstybė turės kompensuoti. "Jie žmones renkasi Londone. Tai rodo, kad algų vidurkis iš tiesų bus gana aukštas", – sakė M.Nocius.

Paklaustas, kaip vertina programos "Invest LT+" kriterijus, kuriuos šiuo metu atitinka tik britų bankas, LEPA generalinis direktorius aiškino, kad skaičiai ir reikalavimai disponuoti žinomais prekių ženklais tėra sutapimas.

"Nedidelių ir nežinomų įmonių norim mažiau, nei didelių, – atrankos kriterijus aiškino M.Nocius. – O kadangi pinigų kiekis ribotas, turim apsibrėžti tuos reikalavimus. 20 mln. – gana logiška suma. Aišku, norėtųsi "įkalti" šimtą ar du šimtus, bet tada jau būtų kalba apie gamybos įmones. O kalbant apie paslaugas – suma, mažesnė už 20 mln., būtų mažoka. O kad taip atsitiko, kad "Barclays" tiek pat įdeda, nematau problemos. Bet tos investicijos, kurios yra įdomios, nebūtinai turi atitikti visus reikalavimus."

Pasak jo, Lietuva investuotojams kuria iš tikrųjų geras sąlygas, tokias, kurios paprastai būtų netgi per geros. Tačiau taip elgtis esą verčia Europos valstybių tarpusavio kova dėl investicijų.

"Lietuva to iki šiol nedarė, ir dėl to investicijų lig šiol buvo nedaug. Jeigu mes domimės investuotoju, nelabai realistiška, kad jis ateis, kai kaimynai siūlo finansinių iniciatyvų paketą. Mūsų pasiūlymai tikrai ne per geri, nes be jų mes tų užsienio bendrovių čia neturėsime. Sutinku, kad tai nėra labai gera praktika. Jeigu kitos šalys investuotojams nesiūlytų finansinių paskatų, būtų teisinga ir Lietuvai jų nesiūlyti", – svarstė M.Nocius.

Patarėjo nuopelnai

Dienraščio žiniomis, įtikinėjant "Barclays" investuoti Lietuvoje itin daug nuveikė premjero patarėjas Mykolas Majauskas, atsakingas už užsienio kapitalo pritraukimą į Lietuvą. Jis puikiai išmano, kaip dirba "Barclays". Mat pats keletą metų darbavosi būtent šioje finansų grupėje, investiciniame banke "Barclays Capital".

LEPA vadovas M.Nocius dienraščiui pripažino, kad M.Majauskas yra vienas tų žmonių, kurie šioje srityje nuveikė daugiausia.

Kęstutis Daukšys, Seimo narys, buvęs ūkio ministras:

Galiu įtarti, kad programa gali būti skirta tam bankui. Jeigu kuris nors premjero patarėjas, dirbęs užsienio bendrovėje, tą bendrovę atvestų į Lietuvą kaip investuotoją, būtų tik gerai. Bet jeigu tam konkrečiam investuotojui sudaromos šiltnamio sąlygos – jau kitas reikalas.

Bendra prasme žiūrint, "Barclays" atėjimas yra gera naujiena Lietuvai. Tačiau kai į priemonių planą įrašomi reikalavimai, kurie konkrečiai atitinka to banko pageidavimus, jau blogai.

Kita vertus, po to, kai Vyriausybė pablogino sąlygas verslui, – apmokestino dividendus, padidino PVM ir t. t., – tokios investicijų skatinimo priemonės yra tiktai figos lapelis nuogybei pridengti.

Investuotojus baido biurokratai

Investuotojai teigia, kad Lietuva investicijų nesulaukia ne tik dėl prastų sąlygų verslui, bet ir dėl atsainaus vidurinės grandies valdininkų požiūrio.

Praėjusią savaitę asociacijos "Investuotojų forumas" surengtoje konferencijoje verslininkai teigė, kad verslo projektai pradeda judėti tik tuomet, kai bendrovių atstovams pavyksta prasimušti iki ministro. "Problema yra vidurinio lygio valdininkija. Jei ministras kokiam nors projektui pasako "taip", bet ministerijos valdininkai turi kitą nuomonę, jie nesunkiai gali sužlugdyti bet kokių ministrų sprendimus", – biurokratinio aparato veikimą kritikavo "Investuotojų forumo" valdybos pirmininkas Rolandas Valiūnas (nuotr.).

Kita jau dešimtmetį nesprendžiama problema – žemės klausimai. "Palanki mokesčių sistema ir lengvatos nėra vienintelis dalykas, viliojantis investuotojus. Nė vienas sveiko proto verslininkas nenorės eiti į šalį, kurioje nuo to laiko, kai jis nusižiūri žemės sklypą, iki to, kai jau jį įsigijęs pradeda veiklą, praeina maždaug dveji metai. Tie metai – sugaištas laikas ir prarasti pinigai. Verslininkai greičiau pasirinks kitas šalis, kuriose sprendimai priimami greičiau", – dėstė R.Valiūnas.