Būtina ruoštis ateičiai

„Sustojimas reiškia atsilikimą“, – įsitikinęs laivybos profesorius Vytautas Paulauskas, tikindamas, jog uosto žingsniai norint nusimatyti galimybes maksimaliai išsiplėsti yra teisingi.

„Kaip žinoma, įvairios diskusijos, dokumentų parengimas ir aplinkosauginiai procesai užtrunka keletą metų, tad būtina pasiruošti iš anksto, kad ateity nekiltų problemų ir esant būtinybei būtų galima tuo iškart pasinaudoti, – kalbėjo profesorius. – Yra numatyti keturi plėtros variantai. Aš jau esu minėjęs, jog pritariu maksimaliam, ketvirtam variantui – plėtrai ir į šiaurę, ir į pietus.“

Puikiu plėtros pavyzdžiu profesorius laiko Gento uostą, kuris jau prieš porą dešimtmečių numatė plėtros planus, įvertino galimybes ir žingsnis po žingsnio išplėtojęs projektą šiandien džiaugiasi rezultatais.

„Turime nepamiršti didelio savo uosto privalumo – gamtinių žiemos sąlygų. Kai stiprios žiemos, kai labai sunki navigacija, Suomijos, Rygos įlankos užšąla, kroviniai ateina čia ir dažnai čia pasilieka. Infrastruktūra turi būti paruošta tam, kad esant tokiai situacijai būtų galima priimti tuos krovinių srautus“, – įsitikinęs profesorius.

Laivybos sektorių puikiai išmanantis V.Paulauskas neslėpė po 20 metų uosto ateitį matantis labai optimistiškai ir prognozuoja, jog krova turėtų pasiekti apie 80 mln. tonų.

„Klaipėdiečių atsiminimuose įstrigę, kad į Klaipėdą atplaukia maži laivai, tačiau jie vis didėja, tad būtina turėti galimybes juos apdoroti, tai itin svarbu. Pernai krovinių srautas Klaipėdos uoste padidėjo iki 38,5 mln. tonų, o įplaukimų skaičius mažėja arba lieka pastovus, taip yra tik dėl didėjančių laivų. Situacija panaši visuose Baltijos jūros uostuose. Jei pas mus nebebūtų galimybės krovinių priimti, apdoroti, jų srautas imtų mažėti. Turime žvelgti į aplink esančius uostus, stebėti, ką daro konkurentai, o jie nemiega“, – sako V.Paulauskas.

Vertina poveikį gamtai

Pastaraisiais metais Uosto direkcija, siekdama didinti konkurencingumą, maksimaliai investuoja į infrastruktūrą – rekonstruoja uosto krantines, gilina akvatoriją. Lietuvos mokslininkai nelieka nuošalyje.

Lietuvos energetikos instituto mokslininkų Brunono Gailiušio ir Jūratės Kriaučiūnienės tyrimai rodo, kad bet kuri antropogeninė veikla uoste turi tam tikros įtakos. Gilinimo darbai uosto akvatorijoje gali kiek padidinti didesnės vandens masės iš Baltijos jūros įtekėjimą į Kuršių marias ir atvirkščiai. Kiek didesnė druskingo vandens prietaka gali turėti įtakos gėlavandenei ekosistemai.

Pasak mokslininkų, siekiant palaikyti nusistovėjusią pusiausvyrą,  reikėtų numatyti papildomas apsaugines priemones.

„Plečiant Klaipėdos uostą ir įgyvendinus aplinkosaugines, poveikį mažinančias priemones, o tokia gamtosauginė priemonė numatyta uosto pietinių vartų statyba, Klaipėdos sąsiaurio pralaidumo pokyčiai bus nežymūs. Vadinasi, druskingo vandens iš Baltijos jūros pritekėjimas keisis nežymiai. Tėkmės greičiai kiek padidėtų akvatorijoje tarp numatytų pietinių vartų ir Kuršių nerijos kranto, čia taip pat būtina numatyti papildomas gamtosaugos priemones“, – sakė Hidrologijos laboratorijos vadovė dr. Jūratė Kriaučiūnienė.

B.Gailiušis pabrėžė, jog mokslo tyrimais buvo įrodyta, kad uosto farvaterio  iki Kiaulės Nugaros gilinimas nesukelia neigiamų padarinių aplinkai ir nekenkia saugomoms teritorijoms bei telkiniams.

Gairės ateities veikloms

Klaipėdos universiteto mokslininkas, geologas dr. Nerijus Blažauskas tikina, jog saugant gamtą svarbiausia parinkti aplinkosaugines priemones. 

„Vienoks ar kitoks poveikis visą laiką bus, ar plėsime uostą, ar vystysime esamas veiklas smarkiai nesiplėsdami. Man, kaip aplinkosaugos atstovui,  norėtųsi, kad strateginiai dokumentai apimtų maksimalų plėtros scenarijų, nes tai savaime dar nenumato visų žaidimo taisyklių, o tik nubrėžia gaires ateities veikloms. Norėtųsi, kad tai būtų alternatyva, numatanti plėtrą į abi įmanomas puses – tiek šiaurinę, tik pietinę akvatoriją, nes kaip strateginis dokumentas jis yra teisingas ir numato aiškią vystymo zoną. Vertėtų nepamiršti, jog atskirai bus daromi poveikio aplinkai vertinimai, ištirta, koks tas poveikis ir kaip sumažinti pasekmes. Be to, keičiantis technologijoms, plėt-ra po 5–10 metų gali atrodyti visai kitaip nei šiandien.

Kiekviena veikla turi minusų ir pliusų, bet sakyti, jog plėtra yra savaime blogai, kaip pas mus priimtina, negalima. Aplinkosaugos iššūkiai bus visuomet, nereikia šito bijoti. Reikia kruopščiai pažiūrėti, kokios grėsmės, kaip jas optimizuoti ir suvaldyti, o visa tai padaroma“, – sako dr. N.Blažauskas.

Jo teigimu, esant tam tikriems neigiamiems padariniams mokslininkai nepamiršta pasverti ir socialinių, ekonominių aspektų, kurie turi įtakos miesto, valstybės vystymuisi, o tuomet galima išvysti, jog teigiami aspektai yra kur kas svaresni.