- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijoje tarp svarbių nūdienos transporto projektų yra ir krovinių tranzito į Kaliningrado sritį per Baltarusiją ir Lietuvą sumažinimas.
Keleiviai keltais nesinaudoja
Šiuo metu iš Kaliningrado srities Baltijsko uosto į Leningrado srities Ust Lugos uostą yra jūrų keltų linija.
Joje plaukioja keltas „Baltijsk“. Per mėnesį jis atlieka 8-9 reisus. Iš Baltijsko į Ust Lugą keltas plaukia 43 valandas, o iš Ust Lugos į Baltijską - daugiau kaip 50 valandų. Dėl itin ilgos kelionės keleiviai šiais keltais beveik nesinaudoja.
Pagal šių metų įkainius viena keleivio vieta kajutėje kainuoja 7900 rublius (apie 105 eurus), lengvojo automobilio plukdymas 18,5 tūkst. rublių (apie 245 eurus), autobuso perkėlimas 30 tūkst. rublių (apie 398 eurus), treilerio perkėlimas - 43 tūkst. rublių (apie 570 eurų).
Taip pat tarp Ust lugos ir Baltijsko kursuoja krovininis keltas „Ambal“. Jis per mėnesį atlieka 10 reisų. Kaip ir „Baltijsk“ keltas „Ambal“ iš Baltijsko uosto į Ust Lugą plaukia apie 42 valandas, o atgaliniame reide gaišta daugiau kaip 50 valandų. Taip yra todėl, kad reisas iš Ust Lugos į Baltijską yra tarsi plaukimas prieš srovę įveikiant Baltijos jūroje vyraujančias iš Pietų į Šiaurę einančias sroves.
Abu laivai jau solidaus amžiaus - „Ambal“ - 28, „Baltijsk“ - 34 metų.
Vienu momentu tarp Baltijsko ir Ust Lugos dar plaukiojo ir keltas „Petersburg“, tačiau jis visus 2018 metus buvo remontuojamas.
Gabenti keltais – nėra pigiau
Dažnai būna ir taip, kad numatytas laikas dar nereiškia, kad keltas tuo laiku ir atplaukia. Kaliningrado srities internetinėje žiniasklaidoje teko skaityti tokį pranešimą - Orientacinis kelto atplaukimo laikas iš Ust Lugos šiandien 18 val., bet tikslus laikas priklauso nuo oro sąlygų.
Iš tiesų, tarp Rusijos žemyno ir anklavo - Kaliningrado srities keltai plaukioja labiau dėl politinių motyvų, kad parodytų Lietuvai, jog galima aplenkti per ją einančią geležinkelio liniją. Realiai geležinkelio linija ir toliau lieka svarbiausiu mazgu, kuris aprūpina Kaliningrado sritį.
Per metus geležinkelio linija per Baltarusiją ir Lietuvą į Kaliningrado sritį ir iš jos keliauja per 10 mln. tonų krovinių. Neseniai Kaliningrade vykusiame forume buvo akcentuota, kad krovinių gabenimo per Lietuvą ir Baltarusiją tarifai nedidėjo, o pačios Rusijos geležinkeliuose jie kilo. Tačiau Rusija kroviniams į Kaliningrado sritį taikanti palankesnius tarifus nei kitiems kroviniams pačioje Rusijoje. Krovinių srautas geležinkeliais į Kaliningrado sritį nuolat didėja. Per 2018 metus net 20 proc. Tai lėmė ir išaugusi Kaliningrado uosto krova.
Krovinių srautas keltų linijoje tarp Baltijsko ir Ust Lugos šiemet, tikimasi, gali pasiekti iki 1,8 mln. tonų.
Tiek keltais, tiek geležinkeliais krovinių atgabenimo į Kaliningrado sritį ir išgabenimo iš jos kaina yra beveik analogiška. Aplenkti Lietuvos ir Baltarusijos geležinkelius siekiame tik todėl, kad joms nereikėtų mokėti pinigų.
Suprojektuoti dujiniai keltai
Prieš kurį laiką skelbta, kad Rusijos uostus valdanti unitarinė įmonė „Rosmorport“ yra gavusi nurodymą iki 2020 metų pastatyti tris, po kiek laiko patikslinta, kad du, naujus Baltijsko - Ust Lugos linijos keltus.
Šiemet buvo nurodymas, kad „Rosmorport“ pateikė užsakymą Leningrado srities laivų statyklai „Neva“ pastatyti du po 200 metrų ilgio ir 27,4 metrų pločio keltus. Kiekvienas jų talpintų po 80 geležinkelio cisternų, 54 pusvagonius, 36 krovininius vagonus ir 56 automobilius su priekabomis. Iš esmės į vieną laivą tiltų tiek krovinių, kiek galėtų pavežti trys geležinkelio sąstatai, įskaitant tai, jei sunkvežimiai būtų kraunami ant platformų.
Nurodyta, kad pradinė vienam keltui reikalinga 5,1 mlrd. rublių (apie 67,6 mln. eurų) suma skirta iš Rusijos biudžeto. Prieš kurį laiką buvo pasirodžiusi informacija, kad naujų keltų statybą turi finansuoti Rusijos gigantas RŽD („Rosijskaja železnaja doroga“).
Rusijos žiniasklaidoje buvo pasirodę pranešimų, kad pirmasis iš keltų būtų pastatytas 2019 metais, kitas 2020 metais iki lapkričio. Bet kol kas nėra jokios informacijos, kad nauji keltai būtų pradėti statyti. Laivų statykla „Neva“ kol kas rengianti tik keltų projektinius dokumentus.
Šių metų spalio pabaigoje pateikta Rusijos jūrų kolegijos prie Vyriausybės informacija apie tai, kad parengtas keltų projektas „CFN19M“. Pagal jį būtų statomi dujomis varomi 200 m ilgio „Arc4“ ledo klasės keltai. Juose būtų uždaras denis vagonams ir atviras denis automobiliams ir autotreileriams. Laive nenumatytos vietos keleiviams.
Vos prieš kelias dienas Rusijoje pradėta diskusija apie tai, kad jūrų keltai iš Baltijsko galėtų plaukioti ne į Ust Lugą, o į Primorską, kur būtų pastatyta nauja prieplauka. Neva Primorskas yra patrauklesnis tokiems keltams, nes jame nuolat kraunami dideli tanklaiviai, kurie pralaužia ledus į šį uostą, todėl keleiviniams keltams būtų lengviau įplaukti.
Statant naujus jūrų keltus planuojama juos naudoti apatitų, anglių ir grūdų pervežimui sukuriant Kaliningrado srityje šių krovinių biržas. Pradėjus kursuoti naujiems jūrų keltams Rusija planuoja Kaliningrado srityje statyti naftos apdorojimo gamyklą. Jūrų keltais padidėtų ir Karelijos medienos srautas į Kaliningrado srities celiuliozės popieriaus gamyklą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondas pratęsia paraiškų pateikimo terminą
Po rinkos dalyvių pastabų Medijų rėmimo fondo taryba pratęsė paraiškų pateikimo terminą finansinei paramai gauti, penktadienį pranešė fondas. ...
-
LB planuoja rengti pirkinių sumos apvalinimo informavimo kampaniją1
Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB) planuoja rengti informavimo kamp...
-
Gyventojai nerimauja dėl pirkinių sumų apvalinimo: ar nebandys prekybininkai pasipelnyti?3
Vieno ir dviejų centų monetų Lietuva atsisako nuo kitų metų. Tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai priėmė Seimas. Nors politikai aiškina, kad kainų tai nepaveiks, o Lietuva kasmet sutaupys po pusę milijono, kuriuos išleidžia monet...
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų5
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu11
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis7
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...