Šiais metais Klaipėdos uostas yra savotiškas rytinės Baltijos jūros regiono uostų veiklos kelrodis – jo veikla išliko teigiama kitiems uostams ritantis žemyn.

Vėl naujas rekordas

Šiemet per sausį Klaipėdos uoste krauta 3,339 mln. tonų krovinių. Tai 10,9 proc. daugiau nei pernai sausį. Ir tai yra didžiausias augimas rytinės Baltijos jūros regione.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus akcentavo, kad šių metų sausis buvo visų laikų Klaipėdos uosto geriausios krovos mėnuo. Jo rezultatus lėmė sėkminga naftos produktų (+33,5 proc.) ir biriųjų krovinių (+7,1 proc.) krova. Čia dominavo žemės ūkio produktai - augimas net 68 proc.

Ir toliau Klaipėdos uoste mažėjo konteinerių krova – pagal tonas 18 proc., pagal TEU – 7,6 proc. Tai rodo, kad konteineriai gabenami tušti arba mažiau pakrauti.

Net 14,9 proc. šiemet sausį didesnė ir Būtingės naftos terminalo krova. Iš viso krauta 803,6 tūkst. tonų.

Jaučiamas ir nerimas

Pirmą kartą per pastaruosius metus Klaipėdos uostas aplenkė Rygą. Ji per sausį krovė 3,27 mln. tonų. Tai 6,8 proc. mažiau nei pernai.

Talino uosto kritimas šiemet sausį siekė 7,4 proc., Ventspilio net 29,3 proc.

„Rekordinė praėjusių metų Klaipėdos uosto krova ir ypač geras sausio rezultatas kelia teigiamas emocijas. Bet žvelgiant į kaimyninių uostų rezultatus jaučiu ir tam tikro nerimo“, - pripažino A.Vaitkus.

Ypač nesėkmingai metus pradėjo ir rytinės Baltijos Rusijos uostai. Sankt Peterburge sausį krova krito 10 proc., Primorske – 6 proc. , Ust Lugoje – 18 proc. , Kaliningrade – 12 proc.

Lemia patikimi partneriai

Nepaisant sėkmingos metų pradžios apie 2016 metų krovos prognozes A.Vaitkus kalbėjo atsargiai.

„Ūkinėje veikloje krovos amplitudės šokinėja labai stipriai, todėl šiemet sunku planuoti savo apimtis ir ateitį. Bijau, kad sėkminga metų pradžia gali būti trumpalaikė. Kai regione yra ypač sunki geopolitinė situacija sunku tikėtis pastoviai geros uosto krovos“,- teigė jis.

Klaipėdos uosto sėkmę iš dalies remia tai, kad ji mažai priklausoma nuo Rusijos tranzito. Jis siekia apie 5 proc. nuo visų Klaipėdos uosto krovinių.

Apie 60 proc. Klaipėdos uosto krovinių sudaro Lietuvos gamintojų arba mūsų šalies vartojimui skirti kroviniai. Tai yra ir tam tikra Klaipėdos uosto sėkmė, nes Lietuvos ekonomika nejaučia tokio sunkumo koks yra Rusijoje

Iš bendro maždaug 40 proc. Klaipėdos uosto tranzito didžiausią dalį apie 33 proc. sudaro Baltarusijos kroviniai. Baltarusija tampa ypač svarbiu ir palankiu Klaipėdos uosto partneriu.