SGD terminalas prilygsta stebuklui

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas ir laivas-saugykla „Independence“ – ne tik energetinės nepriklausomybės simboliai, bet ir sėkmingai realizuotas milžiniškas infrastruktūros objektas, netolimoje ateityje nešiantis dividendus Lietuvos ekonomikai. Tuo neabejoja žurnalo „Valstybė“ leidėjas ir žurnalistas Eduardas Eigirdas.

Išsivadavo iš gniaužtų

Prieš daugiau nei metus Klaipėdos uostą pasiekė bendrovės „Klaipėdos nafta“ Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivas-saugykla „Independence“. Specialistų teigimu, kartu su juo į Lietuvos dujų rinką pirmą kartą istorijoje atplaukė saugumas ir konkurencija.

Žurnalistas E.Eigirdas įsitikinęs, kad pirmieji terminalo eksploatacijos metai buvo sėkmingi.

„Pagrindinė SGD terminalo užduotis buvo priversti Rusijos dujų koncerną „Gazprom“ skaitytis su Lietuvos piliečiais ir suteikti vartotojams teisę dujas įsigyti rinkos kaina. Galima prisiminti, kad jau tada, kai buvo paskelbta, jog terminalas bus, visoje Europoje Lietuvos vartotojams dujų kaina atpigo labiausiai“, – teigė E.Eigirdas.

Anot jo, tikslas išsivaduoti iš monopolininko „Gazprom“ šantažo, kuris darė įtaką ne tik šalies ekonomikai, bet ir jos politikai, buvo pasiektas.

„Akivaizdu, kad su SGD terminalo atsiradimu buvo įgyvendinta tai, ko labiausiai tikėtasi“, – tvirtino pašnekovas.

Prilygsta stebuklui

Lietuvoje žinomas žurnalistas pabrėžė, kad gyventojų, kurie į realybe tapusią energetinę nepriklausomybę žiūri pro pirštus, nereikėtų smerkti.

„Šalyje dar yra žmonių, kurie galvoja, jog Sovietų Sąjungoje gyvenimo kokybė buvo geresnė, bet juk į tokius asmenis lygiuotis neturėtume. Kalbėdami apie SGD terminalą, turėtume suvokti, kad anksčiau tokio milžiniško ir galingo infrastruktūros objekto neturėjome. Jo atsiradimas šalį išvadavo iš „Gazprom“ įtakos. Dabar šį objektą reikia prijungti prie visos infrastruktūros, sudaryti sąlygas, kad jis puikiai funkcionuotų ne tik Lietuvos, bet ir kaimyninių šalių rinkose. Būtinas visas ciklas priemonių – pradedant papildomais vamzdynais ir baigiant įvairiomis sutartimis bei Europos Sąjungos direktyvų nuostatomis“, – aiškino E.Eigirdas.

Apie SGD terminalo statybas Baltijos šalyse pradėta šnekėti dar prieš dešimtmetį. E.Eigirdas akcentavo, kad, Latvijai ir Estijai bekalbant, vienintelė Lietuva šį ambicingą projektą įgyvendino.

„Norintieji realybe paversti energetinę nepriklausomybę susidurdavo su vidinių „Gazprom“ struktūrų pasipriešinimu. Lietuviai pademonstravo stebuklą – sugebėjo įveikti kliūtis ir pradėjo statyti SGD terminalą. Objektas dienos šviesą išvydo tada, kai niekas aplink negalėjo patikėti, jog jis atsiras “, – tvirtino E.Eigirdas.

Piešia šviesią ateitį

Pašnekovas prognozavo, kad per kelerius artimiausius metus situacija, susijusi su SGD terminalu, tik gerės. Anot jo, atsiras visos reikiamos jungtys, terminalas aptarnaus ne tik Lietuvą, bet ir Latviją bei Estiją.

„2019-aisiais bus nutiestas vamzdis, leisiantis dujas gabenti ir Lenkijai. Numatoma, kad dujos bus tiekiamos tokio dydžio rinkai, jog SGD terminalo pajėgumų panaudojimas tikrai nebus problematiškas“, – ateities viziją nubrėžė žurnalistas.

Anot jo, oponuojantieji SGD terminalui akcentuoja trumpalaikius nepatogumus.

„Neretai pamirštamas akivaizdus pranašumas – „Gazprom“ atpigintos dujos, ir eskaluojami tik šią akimirką egzistuojantys trūkumai – esą fizinių SGD terminalo pajėgumų našta gula tik ant Lietuvos pečių. Tačiau būtina suprasti, kad tai – tik laikinas reiškinys“, – mitus griovė E.Eigirdas.