Jei Klaipėdos uoste išliks tokie krovos tempai, kokie buvo aštuonis mėnesius nuo metų pradžios, metus uostas baigtų su rekordine maždaug 38 mln. tonų krova.

Žada dar didesnę krovą

Iki šiol didžiausia Klaipėdos uosto krova buvo 2011 metais – 36,59 mln. tonų ir 2014 metais – 36,41 mln. tonų. Šiemet kol kas žengiama praėjusių metų krovos rezultatus viršijant 9 procentais. Tai sudaro apie du milijonus tonų daugiau krovinių.

„Kalbamės su uosto operatoriais. Jie pagal turimas sutartis žada dar didesnę krovą. Tai leidžia mums tikėtis metinio krovos rekordo“, - tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Ypač palankus uostui buvo rugpjūtis. Per jį krauta 3,15 mln. tonų krovinių arba net 16,8 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį.

Šiemet Klaipėdos uoste net 41 proc. daugiau kraunama skystųjų krovinių – naftos produktų, skystųjų trąšų. Prie padidėjusios skystųjų krovinių krovos prisidėjo ir suskystintosios gamtinės dujos.

Apgailestaujama, kad uoste beveik 18 proc. sumažėjo konteinerių krova. Bet tai yra į Rytus nuo Lietuvos sumažėjusio vartojimo pasekmė. Bendrai konteinerių krova rytinės Baltijos regione šiemet krito dar labiau – apie 25 proc.

Džiugina tai, kad dėl sumažėjusio vartojimo Rusijoje beveik nenukentėjo per Klaipėdos uostą jūriniais keltais gabenamų krovinių kiekis. Jis vos vienu procentu mažesnis nei pernai.

Pagrindas – uosto vystymas

A.Vaitkus akcentavo gerokai padidėjusią „Klaipėdos naftos“ ir „Krovinių terminalo“ krovą.

„Bendrovė „Klaipėdos nafta“ keičia savo pozicijas ir ieško kitų galimų tiekėjų. Kiek žinau, pakankamai geros derybos vyksta su Baltarusijos tiekėjais. Uosto direkcija stengsis skatinti naftos produktų krovą. Šiuo metu su „Klaipėdos nafta“ derinamės, kaip rekonstruoti 1 ir 2 krantines, kad kuo mažiau nukentėtų krova“, - akcentavo A.Vaitkus.

1963-1965 metais statytas „Klaipėdos naftos“ krantines planuojama rekonstruoti perstatant jas iš esmės. Labai padidėjo naftos produktus plukdantys tanklaiviai, todėl šios krantinės turi būti ne tik modernios bet ir su atitinkamai didesniais gyliais. 15 metrų gylį prie „Klaipėdos naftos“ ir kitų uosto krantinių iki Danės žiočių Uosto direkcija žada dar šiemet.

„Man džiugu ir tai, kad Klaipėdos uoste daugėja grūdų. Žemdirbiai deklaruoja, jog šį sezoną per uostą kraus iki 6,5 mln. tonų grūdų. Pamenu, kad prie 5-6 metus tas kiekis uoste siekė apie 3,4-4 mln. tonų. Labai svarbu, kad nė vienas Lietuvos žemdirbių grūdas neiškeliautų per kitus regiono uostus“, - svarstė A.Vaitkus.

Per pastaruosius metus Klaipėdos uoste buvo pastatyti keli grūdų sandėliai ir linijos. Grūdus uoste krauna mažiausiai keturios bendrovės. Anot A.Vaitkaus, uoste girdimas poreikis ir toliau plėtoti grūdų bei maisto produktų krovos infrastruktūrą ir suprastruktūrą.

Išvalymas duoda efektą

Uosto direkcija, anot A.Vaitkaus, sieks padaryti viską, kad Klaipėdos uostas išlaikytų ir didintų pasiektas rekordinės krovos aukštumas.

Pagrindinė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto funkcija yra gerinti uosto infrastruktūrą, sudaryti sąlygas atplaukti didesniems laivams, pritraukti krovinius.

„Šiais metais mes akcentą teikėme uosto išvalymui – greičiausiai pasiekiamam uosto gylio padidinimui. Uostas keletą metų buvo per mažai valomas. Kitais metais uoste planuojame pradėti vykdyti šešis stambius investicinius projektus. Tai padės pagrindus dar didesnei uosto krovai“, - tikino A.Vaitkus.

Naujoms investicijoms lėšų suteikia ir padidėjusi krova. Šiemet Uosto pajamos yra apie 10 proc. didesnės nei planuota. Per aštuonis mėnesius pajamų surinkimo planas viršytas 800 tūkst. eurų.