- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viena iš priežasčių, kodėl pastaraisiais metais didėjo ir iki rekordinių aukštumų išaugo krova, yra nuolatinės investicijos į Klaipėdos uostą.
Uoste – nuolatiniai pokyčiai
Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) vadovas Audrius Pauža teigiamai vertino pastarųjų metų Uosto direkcijos infrastruktūros vystymo projektus. Svarbiausia kompanijai buvo papildomas gilinimas ir padidintos galimybės priimti didžiausius „Panamax“ tipo laivus.
Apie investicijų svarbą uoste ir jų įtaką krovai nuolat kalba ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Iš Tarptautinės jūrų perkėlos keltu praplaukus visą uostą tai vienur, tai kitur gali pamatyti dirbančią hidrotechninę įrangą. Nustembi, kai pamatai naujus objektus, kurių nebuvo prieš pusmetį.
Labiausiai į akis krenta pokyčiai ties Birių krovinių terminalo krantinėmis. Pastaroji bendrovė stebina ypač maloniai. Prie jos nuolat stovi ir kraunama po 2-3 didelius laivus. Pirmą kartą savo istorijoje ji sugebėjo peržengti 700 tūkst. tonų mėnesinę krovą ir tapo antrąją krovos kompanija uoste po KLASCO. Jos krova akivaizdus tinkamų investicijų pavyzdys.
Kitas augančio verslo pavyzdys – „Klaipėdos Smeltė“. Jos konteinerių krova nuo šių metų vidurio nuolat auga. Ir bendra uosto konteinerių krova šiemet didesnė net 17 proc. Prie šios bendrovės nuo uosto pusės aiškiai matomas naujas akcentas – estakada jungianti „Klaipėdos Smeltės“ ir konteinerių krovai naudojamą buvusią „Progreso“ teritoriją. Netrukus ši estakada bus oficialiai atidaryta. A.Vaitkus ją vertina kaip modernų, o svarbiausia uosto veiklai labai reikalingą statinį.
Prie KLASCO krantinių į akis labiausiai krenta atsiradę trys nauji žemės ūkio produktų sandėliai. Jie galės sukaupti vieno „Panamax“ laivo grūdų krovos partiją – per 60 tūkst. tonų. Jie dar labiau didins bendrą Klaipėdos uosto grūdų krovą, kuri ir taip įspūdinga – net 64 proc. didesnė nei pernai.
Nauji pokyčiai matomi ir prie „Begos“ naudojamų krantinių – prie antrojo pirso nebeliko senų nesutvarkytų krantinių.
Lemia ir smulkūs darbai
Nuolat akcentuojama, kad Klaipėdos uosto stiprybė yra Uosto direkcijos ir verslo bendradarbiavimas.
Neseniai už 1,89 mln. eurų baigti Birių krovinių terminalo naudojamų 101-104 krantinių rekonstrukcijos darbai. Bendrovė „Borta“ nutiesė 361 metrą pokraninių kelių ir 1972 kv. metrus naujų dangų. Jau pradėti ir šios bendrovės naudojamų krantinių antrojo etapo rekonstrukcijos darbai, kurių vertė 9,8 mln. litų. Bus rekonstruota dalis krantinių. Šiuo metu kalami jų įlaidai, rengiamos templės.
Svarbūs geležinkelio tiesimo darbai atlikti prie Malkų įlankos terminalo ir krovos kompanijos „Bega“. Nutiesta atitinkamai 431 ir 818 metrų papildomo geležinkelio.
Uosto vystymas dažnai susideda ir iš nedidelių darbų, bet laiku atlikti jie duoda puikius rezultatus.
Artimiausiu laiku didžiausi infrastruktūros vystymo darbai laukia prie „Klaipėdos naftos“ naudojamų 1 ir 2 krantinių. Jas ketinama iš esmės perstatyti pritaikant būsimam 17 metrų gyliui. Po rekonstrukcijos, kuri prasidės 2017 metais, „Klaipėdos nafta“ vienu metu galės krauti jau ne du, o tris tanklaivius.
Svarbiausia bus tai, kad ji pilnai galės pakrauti pačius didžiausius į Klaipėdą atplauksiančius tanklaivius. Tai leidžia kalbėti apie geras naftos produktų krovos Klaipėdos uoste perspektyvas.
Tikėtinos rekordinės pajamos
Šiemet per 8 mėnesius bendra Klaipėdos uosto krova yra 3,4 proc. didesnė nei pernai ir siekė 26,22 mln. tonų.
A.Vaitkus teigė nuolat bendraujantis su uosto kompanijų vadovais ir šie garantuojantys, kad paskutiniųjų mėnesių krova bus palanki, gal netgi didėjanti. Todėl tikimasi, kad Klaipėdos uostas, vienintelis tarp rytinės Baltijos uostų, metus baigs su teigiama ir rekordine krova.
Juo labiau, kad atsigauna birių krovinių krova. Tikimasi, kad teigiama išsilaikys ir naftos produktų krova, nors rugpjūčio mėnesio buvo ryškus jos kritimas. Priežastis, kodėl tai vyko, dar teks aiškintis.
Džiugina apie 13 proc. jūrų keltais gabenamų krovinių augimas. Ir jį lėmė ne vien apie dvi savaites buvusi situacija, kai nesutarus Lenkijai ir Rusijai dėl leidimų, vežėjai iš Rusijos plūdo į Klaipėdą. Teigiamai vertinama Centrinio Klaipėdos terminalo veikla ir prisitaikymas aptarnauti keltų linija iš Klaipėdos į Švediją. Tai vėlgi laikoma sėkmingų uosto investicijų rezultatu.
Maloni šių metų tendencija yra gerokai labiau nei krova augančios Uosto direkcijos pajamos. Per 8 mėnesius gauta 32,64 mln. eurų pajamų. Tai net 7,9 proc. daugiau nei pernai. Pagal pajamas šie metai bus rekordiniai.
Uosto pajamas augino atplaukiantys didesni laivai, didesnis ro ro krovinių srautas, didesni kruizinių keleivių kiekiai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...