- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jaunas, drąsus ir internetinio verslo milijonieriumi vadinamas verslininkas Benediktas Gylys pirmą milijoną uždirbo vos 22-ejų – maisto papildai, gaminami iš medicininių kanapių ekstrakto, pasirodė esantys tai, ko reikia įvairių šalių gyventojams. Tačiau šią aukso gyslą, į kurią B. Gylys sėkmingai investavo, atrado ne iš karto. Prieš tai buvo dveji metai nesėkmingų paieškų ir vėjais išleistų investicijų. Dabar vaikinas, sukaupęs daug vertingos patirties, pataria kitiems, norintiems atrasti savo verslo nišą, – suprasti tai, ko iš tiesų reikia žmonėms, galima naršant internete.
„Verslas retai kada gimsta kažkam sugalvojus genialią idėją. Tikiu Silicio slėnio išmintimi, kuri sako, kad idėjos yra bevertės, o įgyvendinimas yra viskas. Jei nori kurti verslą, tačiau nežinai kokį, rekomenduoju pirmiausia užsirašyti tokį tikslą, pavyzdžiui, „2019 m. gruodžio 31 d. turiu sugalvojęs pelningą verslo idėją“, ir tuomet nerti į interneto forumų ir protingų tinklalapių platybes. Galiausiai reikia savęs paklausti – ką žinau aš, ko nežino beveik niekas kitas, arba už ką man žmonės galėtų mokėti pinigus su šypsena“, – sako B. Gylys, kuris apie tai, kaip atrasti ir patikrinti verslo idėją, plačiau pasakos SEB Inovacijų centre.
SEB banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Vaidas Žagūnis teigia, kad nemažai lietuvių nori turėti savo verslą, bet juos stabdo įgūdžių trūkumas – pradedant nuo to, kaip suprasti, ko iš tiesų reikia vartotojams arba ar verslo idėja būtų pelninga apskritai. „Pernai metų SEB užsakymu atlikta apklausa parodė, kad daugmaž kas trečias lietuvis norėtų turėti savo verslą. Moterys dažniau linkusios galvoti apie tokias verslo kryptis kaip prekyba, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos, sveikatos priežiūra, socialinė rūpyba, vyrai – apie informacinių ir komunikacinių technologijų, transporto, menų, pramogų ar poilsio paslaugas. Visgi kas penktas žmogus tvirtino turėjęs vieną ar kelias idėjas, kurių taip ir nesiryžo įgyvendinti. Šiais laikais kelią į verslą labai palengvinti gali interneto galimybės ir dalinimasis patirtimi, mentorių pagalba“, – pabrėžia V. Žagūnis.
Benediktas Gylys
B. Gylys atskleidžia, kad naujų idėjų patikrinimą visada pradeda nuo „Google“ analizės – vertina, koks atitinkamos temos paieškų skaičius. Taip pat jis stebi geriausiai parduodamų prekių sąrašus el. prekybos platformoje „Amazon“ ir apklausia tūkstančius savo turimų klientų. Pagrindinis verslo pamatas turėtų būti pelnas. Mat jei pelno gavimo mechanizmas nėra apgalvotas, nebus ir verslo.
B. Gylys svarstantiems apie nuosavą verslą ar jau pradėjusiems jį taip pat pataria vietoje genialių reklaminių kampanijų kūrimo dėmesį sutelkti į ilgalaikio ryšio užmezgimą su klientu. „Dėl nuolat augančio reklamos kiekio vartotojus darosi vis sunkiau ir vis brangiau sudominti naujais produktais. Vartotojai tampa daug labiau išlepę kokybės bei aptarnavimo klausimais. Todėl geri, ilgalaikiai santykiai tampa ypač svarbūs. Norintiems sėkmingai plėsti verslą taip pat rekomenduoju ieškoti galimybių naudoti prenumeratinius apmokėjimus ir drąsiai dalinti potencialiems klientams vertingą informaciją ar produkcijos pavyzdžius nemokamai“, – sako B. Gylys.
Šio verslininko, investuotojo paskaita apie tai, kaip atrasti potencialią rinką ir suprasti, ko reikia klientams, įvyks spalio 17 d. SEB Inovacijų centre. B. Gylys yra išleidęs knygą „Bitonomija. Įvadas į pirmą milijoną internetu“, taip pat įkūręs savo vardo paramos fondą, skirtą jaunų žmonių verslumui, mokslui, laisvai saviraiškai ir kūrybiškumui skatinti. Šios ir ankstesnių paskaitų įrašai bus prieinami SEB E.akademijos puslapyje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai8
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės8
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...