- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę Klaipėdoje viešėjo Talino atliekų perdirbimo centro (Tallinna Jäätmete Taaskasutuskeskus AS) delegacija.
Vizito metu Estijos atliekų tvarkytojai išsamiai susipažino su Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo sistema, apžiūrėjo Dumpių sąvartyną, rūšiavimo ir kompostavimo aikšteles, uždarytus sąvartynus, lankėsi atliekų deginimo jėgainėje.
Pasidalyti įspūdžiais paprašėme Talino atliekų perdirbimo centro vadovės Kertu Tiitso.
Daug suvaržymų
Kalbant apie atliekų surinkimą, susidarė įspūdis, kad mums dirbti ir uždirbti yra lengviau. Taline kiekvienas konteineris – nesvarbu ar jis yra individualiame gyventojo kieme, ar daugiabutyje, ar verslo įmonėje – turi šeimininką ir už jo aptarnavimą mokamas konkretus mokestis.
Mes surenkame mokesčius, šias lėšas naudojame mašinoms, mechanizmams, konteineriams įsigyti ir kitoms įmonės reikmėms.
O jūsų KRATC renka vietinę rinkliavą, kuri patenka tiesiai į savivaldybės kasą, tačiau bendrovė tais pinigais pasinaudoti negali.
Mums tai pasirodė keista.
Lyginant su Estija, pas jus šalyje atliekų tvarkymo veikla labai suskaidyta ir apribota. Pavyzdžiui, mes galime teikti visą paslaugų paketą nuo konteinerio pastatymo, atliekų surinkimo iki visiško atliekų perdirbimo. O jūsų KRATC tik administruoja, tačiau neturi priemonių, kad galėtų surinkti atliekas.
Tai akivaizdžiai trukdo, kai reikia skubiai sureaguoti į kliento skundą ir pašalinti atliekas. Mes Taline esame įsivedę tvarką, kad per 24 valandas nuo pranešimo apie netvarką atliekas turime išvežti.
Klaipėdos KRATC tokios galimybės neturi – jie neturi savo mašinų, darbuotojų, todėl tik gali prašyti vežėjų, kad tvarka būtų įvesta. Man tikrai neaišku, kodėl Lietuvoje atliekų sistemos administratoriams neleidžiama turėti savo transporto ir patiems išvežti šiukšles.
Estijoje tokių suvaržymų nėra, nors galioja tos pačios Europos Sąjungos direktyvos.
Skirtumai ir panašumai
Kai lyginome mokesčių už atliekų surinkimą rezultatus, tai Klaipėdoje mokesčiai surenkami geriau. Taline mes skaičiuojame, kad apie 10 procentų gyventojų ir verslininkų sugeba išvengti mokesčių ir meta atliekas į svetimus konteinerius.
O Klaipėdoje nemokančių už atliekas yra mažiau nei 2 procentai. Tai labai geras rodiklis. Ko gero, tai ir yra pagrindinis jūsų administracinės sistemos pranašumas, kad praktiškai nebelieka parazituojančių visuomenės narių ir įgyvendinamas europinis principas „teršėjas moka“. Taline mums sunkiai sekasi sugaudyti visus teršėjus – kažkas gyvena priemiestyje ir atveža atliekas į miestą, Talino verslininkai atvirkščiai – suinteresuoti slėpti atliekas, veža jas į pamiškes.
Sistema veikia gerai
Apžiūrėję, kaip Dumpių sąvartyno gamykloje išrūšiuojamos atliekos bei kaip tvarkomas sudegintų atliekų šlakas, išvydome analogišką sistemą, kokia yra ir pas mus.
Vienintelis skirtumas – Estijoje jau keletą metų atskirai surenkamos ir perdirbamos virtuvės atliekos. Mes iš virtuvės atliekų gaminame kompostą. Žinoma, kaip ir Klaipėdoje, taip ir Estijoje komposto poreikis yra mažas, todėl mes jį kaupiame bei ieškome rinkų, kur kompostą būtų galima realizuoti.
Čia yra erdvės Baltijos šalių atliekų tvarkytojų bendradarbiavimui – sukaupus didelį kiekį galėtume jį pasiūlyti Afrikos ar Arabijos pusiasalio valstybėms, kur jo tikrai reikia.
Beje, kalbant apie bendradarbiavimą, profesionalams keistis informacija ir patirtimi yra būtina. Todėl su Klaipėdos RATC ketiname pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. O apibendrinant tai, ką išvydome per tris viešnagės dienas Lietuvoje, galime sakyti, kad jūsų atliekų surinkimo sistema sudėtingesnė, tačiau ji veikia gerai.
O antrame etape – atliekų perdirbimo – iš esmės ir Taline, ir Klaipėdoje naudojame tas pačias technologijas ir pasiekiame panašius rezultatus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Investuok Lietuvoje“ vadovas: „Rheinmetall“ Lietuvoje gali rasti įvairių partnerių
Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant statyti artilerijos šovinių gamyklą Lietuvoje ir pradedant ieškoti vietos partnerių, tokių potencialių bendrovių yra nemažai, sako agentūros „Investuok Lietuv...
-
„Citus“ projektai: sparčiai besivystančioje sostinės vietoje – naujas, kokybiškas 78 butų projektas
Kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanija „Citus“ jau pažįstamoje lokacijoje, Justiniškėse planuoja naują būsto projektą. Sidaronių gatvėje, netoli Pilaitės, Vakarinio aplinkkelio ir vilniečių pamėgto, didžiausio ...
-
I. Šimonytė: „Rheinmetall“ atėjimas į Lietuvą gali būti išnaudojamas gąsdinant dalį visuomenės16
Vokietijos gynybos pramonės atstovei „Rheinmetall“ planuojant įkurti gamyklą Lietuvoje, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikina, kad tam tikros grupės gali išnaudoti šį faktą, kaip dalies visuomenės gąsdinimo įr...
-
Lietuvos bankas: bankų pelnas pernai augo du kartus4
Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais (491 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). ...
-
Seime – valstybės ir vietos gynybos pramonės ryšius skatinančios pataisos
Seimui ketvirtadienį teikiamos Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisos, kurios leistų į valstybės vykdomą karinės technikos įsigijimą įtraukti Lietuvos įmones. ...
-
LB: bankai nepakankamai informuoja savivaldybes apie alternatyvas uždarytiems skyriams3
Lietuvos banko (LB) vertinimu, nors mažėja fizinių bankų klientų aptarnavimo skyrių, poreikis „gyvai“ konsultacijai išlieka. Tačiau, anot LB atstovės, gyventojai nepakankamai informuojami apie alternatyvias aptarnavimo galimybes. ...
-
Vilniaus Senamiestyje bus pradedamos naujo gyvenamųjų namų projekto statybos5
Įmonių grupė „Eika“ kartu su bendrove „Etapas Group“ bei jos partneriais užbaigė sostinės Seinų gatvėje esančio sklypo ir jame suplanuoto gyvenamųjų namų projekto „Senamiesčio sodai“ įsigijimo sandorį. ...
-
Ugdė vaikų meilę vandeniui1
Ketverius metus, nuo 2020 m. rusėjo iki 2024 m. sausio, trijų Kauno miesto pradinių mokyklų antrokai dalyvavo Sporto rėmimo fondo finansuojamame projekte „Pamilk vandenį“. Apie 800 antrokų vieną kūno kultūros pamoką praleido baseine, mok...
-
Produkciją Lietuvoje pristato biodujomis varomu vilkiku: per metus 100 tonų sumažins išmetamą CO22
Gėrimų gamintoja „Volfas Engelman“ nuo šiol savo produkciją visoje Lietuvoje pristato biometanu varomu vilkiku. Naujasis sunkvežimis kasdien keliauja iš Kauno į didžiųjų prekybos tinklų, esančių Panevėžyje ir Vilniuje, sa...
-
A. Avulis: vis dar galioja mano pasiūlymas, kad 2026 m. pabaigoje stadione žaistume futbolą20
Nacionalinį stadioną iš „BaltCap“ perimančios „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis sako esąs pasirengęs vykdyti projektą, o jau 2026 m. pabaigoje galėtų būti sužaistos pirmosios futbolo rungtynės. Anot jo, šiuo metu ...