Profesoriaus sodyboje – atstumtų gyvūnų rojus 20

pagarba.tikrai,kad zmogus,issaugojes kaz ka viduje...

Ačiū už gerą širdį.

gera skaityt apie tokius žmones.

Aciu V.Skucaitei uz straipsni.Dziaugsmo asara nubirejo paskaicius apie profesoriu.Teko su juo susidurt Klinikose,puikus zmogus.

lai kiekvienas myli ir priziuri savo artimus tai nereikes primetineti kitiems,o gyvunai taipogi nori demesio ir meiles

labai gerai zinau si puiku gydytoja ,labai seniai nieko apie ji negirdejau ,lb buvo geras medikas

Kokie nuostabūs žmonės

Ačiū .

Taip, man ne naujiena, kad šis žmogus turi jautrią širdį. Senokai, kai jis dar gyveno Kaune ir į savo darbovietę Kauno klinikose vaikščiodavo pėsčias, nutiko toks dalykas. Eidamas skersgatviu, kuriame man tuomet teko gyventi, pamatė mažą katytę, kuri garsiai miaukė, aiškiai duodama suprasti, kad yra pasimetusi ar pamesta. Profesorius paėmė katytę į rankas ir susirūpinęs pradėjo klausinėti gyventojų, kas galėtų gyvūnėlį priglausti. Kad sudominti būsimą globėją, siūlė piniginę paramą. Šis atsitikimas visam gyvenimui pasiliko mano atmintyje. Geros Jums kloties, profesoriau!

Aciu Gerb. Profesoriau, kad globojate vargsus pamestinukus. Juk jie mieli , bejegiai padareliai.Septyni metai gyvena ir pas mus, rasta gatveje mazyte katyte. Dabar didele kate. Ji musu seimos narys.

AČIŪ Gerbiamam Profesoriui už gerumą.

Saunuolis senolis.paziurejus i tokius zmones gyvenimas atrodo prasmingesnis ir grazesnis.Sveikatos sitaiems zmonems.

pas mus taip pat laimingai gyvena 6 sunys, bet nemanome, kad apie tai reikia skelbti spaudoje

Puikus žmogus! Sveikatos jam linkiu.

Tikrai gyvenimas tampa mielesnis ir gražesnis, kai žinai, kad esama tokių žmonių kaip Profesorius.

prižiūrėtų atstumtus žmonelius - senelius ir vaikus

Tiesiog malonu skaityti apie tokius gerus žmones....

Kokie faini negražuoliai. Aš tokius labiausiai myliu. Pagarba profesoriui. Jei visi Lietuvoje, užuot plepėję, kaip reikia padėti gyvūnėliams, pasiimtų BENT PO VIENĄ , neliktų benamiukų.

Ačių Jums už žmoniškumą,Aš irgi panašiomis sąlygomis gyvendama maitinu savo tris įnamius ir kasdien padedu maisto ateinantiems benamiams gyvūnams.kai kurie ilgiau pabūna ,kiti pasimaitinę išeina savo keliais ,bet visi protingi ir moka būti dėkingi.Juk jie turi tokią pat teisę į gyvenima ,kaip ir žmones.Gaila ,kad yra beširdžių,kurie vargšus gyvulėlius pameta likimo valiai.

Profesoriau, sėkmės Jums. Tikiu, kad esate laimingas žmogus.