„Young Fashion“ erdvėje nesijautė įprastos komercinių mados renginių pompastikos – čia svarbiausia tapo ne tendencijų medžioklė ar pardavimai, o autentiška kūryba ir atsvara vartotojiškumui.

Komercinė mada dažnai užgožia mados kaip meno formos suvokimą. Tapybą ar skulptūrą laikome kūrybinės minties materializavimu, taigi mados dizainas taip pat tampa lygiaverte meno forma, turinčia savo istoriją, estetiką ir simboliką. Šiame kontekste jaunieji dizaineriai tampa pasakotojais ir visuomenės kritikais, o jų kolekcijos – atsakas į mūsų neramų laiką, į nuolat skubančią, algoritmų skubinamą visuomenę.

A. Kepežinskaitės kolekcija „Body without borders“ / D. Vaišnio nuotr.

Kolekcijos

Vakaro atmosfera nuolat balansavo tarp absurdo ir svajonės, tarp nihilizmo ir subtilios viltingos vizijos, kviečiančios tikėti šviesesne ateitimi. Dominuojanti juoda spalva tarsi jungė žiūrovus ir kūrėjus, o kolekcijos kėlė klausimą: ką reiškia kurti pasaulyje, kuriame viskas staiga gali sugriūti? Švelnius ir subtilius siluetus keitė provokuojantys ir avangardiniai apdarai, atveriantys erdvės apmąstymams. Vos kelios iš dešimties kolekcijų pasižymėjo ryškesnių spalvų akcentais, o tai leidžia daryti prielaidą apie šiandienę jaunosios kartos būseną: monochrominės estetikos dominavimas rodo norą atsiriboti nuo triukšmo ir atsigręžti į tai, kas svarbu.

K. Ginelevičiūtės kolekcija „A looser who wanted to be cool“ / D. Vaišnio nuotr.

Pasikartojanti kolekcijų ašis – savęs paieškos. Informacijos perteklius, socialinės medijos srautas, nuolat besikeičiančios tendencijos – visa tai mus tolina nuo savasties. Ieškodami pusiausvyros kūrėjai atsigręžia į istoriją, paveldą, mitologiją – tai leidžia atrasti savo šaknis pasaulyje, kuris taip sparčiai kinta. Toks ryšys su tradicija jaunajai kartai svarbus ne tik dėl sentimentų, bet ir kaip priemonė autentiškumui atrasti.

Kviesdamos reflektuoti savo santykį su drabužiu ir mada, kitos kolekcijos nagrinėja vidinio gyvenimo subtilybes. Kalbama apie nostalgiją, sąmoningumą, emocinius išgyvenimus, nagrinėjamos kūno ir saviraiškos galimybės. Jauniesiems dizaineriams išlieka svarbūs maišto prieš konformizmą, vartotojiškumo ir tvarumo klausimai – pabrėžiama, kad mada yra ne tik estetika, bet ir atsakingos komunikacijos priemonė.

K. Ginelevičiūtės kolekcija „A looser who wanted to be cool“ / D. Vaišnio nuotr.

Tvarumo tema čia neišvengiama: jauni žmonės jaučia, kad klimato krizės, perteklinės gamybos, neatsakingo vartojimo našta ir kiti greitosios mados padariniai gula ant jų pečių.

Visa tai verčia garsiai reikalauti atsakymų – kada tvarumas nustos būti tik skambiu žodžiu ir taps realiais veiksmais? Kada ne tik kursime, bet ir dėvėsime drabužius sąmoningai? Kokia iš tiesų mados ateitis? Šią nuotaiką sustiprino Odetos Jacės performansas „Future of Fashion“, skatinantis atvirą diskusiją apie rytojaus madą.

Užsimerkusiems svečiams atskleidžiamos ateities vizijos – optimistiškos, bet kartu ir šiek tiek kandžios. Tikimasi, gal net kiek utopiškai svajojama, kad mada nebebus valdoma algoritmų, o drabužiai bus kuriami pagal individualius poreikius, žmogaus identitetą, etiką ir jausmus, taip mažinant perteklinę gamybą. Masinės produkcijos vietą užims unikalūs, itin asmeniški kūriniai, kurie pasakos kiekvieno istoriją, atspindės gyvenimo ritmą, emocijas. Performansas ragina liautis ieškoti įkvėpimo nesibaigiančiame doomscrollinge ir pakelti akis – tikrasis įkvėpimas slypi čia pat, mūsų kasdienybėje, jausmuose ir santykiuose su žmonėmis. Pabaigoje akcentuojama, kad mada gali būti prasmingesnė, sąmoningesnė ir žmogiškesnė, o stilius – kalbėti už mus. Taigi, ką vilkėtumėte, jei kiekvienas drabužis taptų gyvybe?

K. Paninos kolekcija „I Have No Inspiration 3“ / D. Vaišnio nuotr.

Apibendrinimas

„Young Fashion“ primena, kad mada nėra vien drabužiai. Tai mūsų kolektyvinės ir individualios patirtys, mūsų nerimas ir svajonės, mūsų santykis su tradicija ir ateitimi.

Jaunieji kūrėjai savo darbais kalba ne tik apie save, bet ir apie mus visus: apie kartą, kuri svajoja apie ateitį be pertekliaus, apie spintas, pasakojančias mūsų gyvenimo istorijas, apie vidinę ramybę ir autentiškumą.

Šiandien, vis giliau grimztant į virtualybę, jaunoji karta trokšta tikrumo – nori girdėti savo balsą, vertinti rankų darbą, kokybę, žmogiškąjį ryšį. Technologijos gali padėti žmogui atrasti naujų formų ar medžiagų, tačiau jos neturi užgožti tikrojo įkvėpimo – to, kuris kyla iš gyvenimo tikrumo ir emocijų. Galbūt tai yra svarbiausia šių jaunųjų dizainerių žinia: gyventi nuoširdžiai, rinktis atsakingai, nebijoti būti savimi.