„Tyrėjų naktis“ atvėrė mokslo pasaulį

Smalsumą žadino robotai

Daugiau nei tūkstantį lankytojų subūrusi „Europos tyrėjų naktis“ neapsiėjo be netikėtų svečių – tarp žmonių vaikščiojo trys robotai.

Jų pasirodymas traukė ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų dėmesį – smalsuoliai stebėjo, kaip robotai juda, reaguoja į aplinką ir bendrauja su renginio dalyviais.

Robotai renginyje buvo ne vien pramoga – lankytojai galėjo iš arčiau susipažinti su studentų kuriamais sprendimais, sužinoti daugiau apie robotiką ir pamatyti, kaip universitete kuriamos technologijos gali būti pritaikomos pramonėje.

Technologijų temą pratęsė ir kitos veiklos.

Lankytojai galėjo išbandyti, kaip vėjo, saulės ar judėjimo energija paverčiama elektra, susipažinti su vandenilio kuro elementais bei sužinoti, kaip šie sprendimai pritaikomi kuriant tvaresnes technologijas.

Spalvas mokėsi „matyti“

Vienoje edukacijoje lankytojai aiškinosi, kaip spalvas atpažįsta technologijos.

Naudodami RGB jutiklį dalyviai analizavo skirtingas spalvas, mokėsi programuoti LED juostelę ir išbandė, kaip skirtingi kodai keičia jos skleidžiamą šviesą.

Kitoje veikloje dėmesys nukrypo į gerokai tamsesnes vietas – povandeninį pasaulį.

Dalyviai buvo kviečiami sužinoti, kas vyksta ten, kur saulės šviesa beveik nepasiekia.

Pasakojant apie povandeninę archeologiją, gyvybę ir šviesą, buvo galima pažvelgti į laivų nuolaužų bei jūros gelmių tyrinėjimo užkulisius.

Tyrinėjo žmogaus kūną

„Mokslo naktyje“ klaipėdiečiai galėjo daugiau sužinoti ne tik apie aplinką, bet ir apie savo kūną bei sveikatą.

Susitikimuose su kaniterapeutais ir jų šunimis dalyviai sužinojo apie gyvūnų padedamas sveikatinimo veiklas ir jų naudą žmogui.

Tuo metu „Anatomage“ sistema suteikė galimybę trimatėje erdvėje tyrinėti žmogaus kūną, atskirus organus ir anatomines struktūras.

Norintys galėjo atlikti kūno sudėties analizę, išbandyti judesio simuliatorius ir atlikti įvairias fizines užduotis.

Šios veiklos leido ne tik stebėti, bet ir praktiškai susipažinti su tuo, kaip veikia žmogaus organizmas ir kaip vertinama jo būklė.

Universitetas telkia pajėgas

Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas pabrėžė, kad renginys suvienijo skirtingas mokslo institucijas.

„Klaipėdos universitetas (KU), kaip „Europos tyrėjų nakties“ koordinatorius Lietuvoje, jungia didžiuosius Lietuvos universitetus, „Mokslo salą“ ir regioninius STEAM centrus“, – akcentavo A. Razbadauskas.

Rektoriaus teigimu, svarbu, kad mokslas būtų prieinamas ne tik akademinei bendruomenei.

„Ši iniciatyva – tai galimybė universitetams veikti kartu ir parodyti visuomenei, kad mokslas kuriamas ne tik laboratorijose – jo vertė atsiskleidžia tuomet, kai žinios pasiekia žmones, mokyklas, miestus ir regionus“, – pabrėžė A. Razbadauskas.

Laboratorijos atvėrė duris

Iniciatyvos organizatorė, KU metodinio STEAM centro vadovė Aelita Bredelytė teigė, kad prie renginio prisidėjo ne vien STEAM centras, bet ir KU padaliniai.

„Sveikatos mokslų fakultetas ir Jūros technologijų bei gamtos mokslų fakultetas pasiūlė savo veiklas. Užsiėmimai vyko ir Jūros tyrimų instituto laboratorijose. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas rengė ekskursijas, o jo bokšte užsidegė šviesa – švyturys“, – pasakojo pašnekovė.

Visų šių veiklų tikslas, anot A. Bredelytės, yra parodyti visuomenei, kad universitetas ir jame dirbantys mokslininkai nėra uždara bendruomenė.

Norime parodyti, kad mokslininkai nėra uždara grupė.

„Norime parodyti, kad mokslininkai nėra uždara grupė, kad galėtume paaiškinti, parodyti, pademonstruoti, jog tai, ką kuriame, yra visuomenės gėriui“, – pabrėžė vadovė.

„Klaipėdai to labai reikėjo“

Pasak A. Bredelytės, didelį susidomėjimą renginiu organizatoriai pajuto dar prieš prasidedant vakarinei programai.

„Matome, kad iš tikrųjų yra ir susidomėjimas, ir dalyvavimas. Nuo pat ryto aktyviai viskas vyksta – Klaipėdai to labai reikėjo. Kai tik pasiūlėme laboratorijų veiklas, vietos labai greitai užsipildė“, – pasakojo A. Bredelytė.

A. Bredelytės teigimu, į veiklas buvo įtraukti ne tik mokiniai, bet ir universiteto darbuotojai bei senjorai, kuriems atsivėrė galimybė iš arčiau susipažinti su universiteto laboratorijomis.

Pagrindinė tema – šviesa

Pasak centro vadovės, šių metų renginio veiklas vienijo šviesos tema, kuri atsispindėjo ir jo šūkyje – „Šviesu, kai žinai“.

„Kadangi tai – „Tyrėjų naktis“, norėjome tamsų vakarą nušviesti mokslo šviesa. Todėl visi padaliniai rengė veiklas taip, kad jos vienaip ar kitaip, tiesiogine ar perkeltine prasme, būtų susijusios su šviesa“, – aiškino A. Bredelytė.

Šviesos temą lankytojai galėjo nagrinėti per skirtingas mokslo sritis – nuo apšvietimo technologijų ir spinduliuotės iki fotosintezės.

„Laboratorijose vyko veiklos apie skirtingas lemputes – kodėl, kaip ir kada jos naudojamos, kokie jų privalumai bei trūkumai. Mokiniai matavo savo telefono spinduliuotę su tam tikra įranga, vyko fotosintezės veiklos, kur aiškinomės, kaip šviesa susijusi su tuo, kaip augalai gamina deguonį“, – pasakojo vadovė.

Pažiba: vaikštantys robotai tapo vienu ryškiausių vakaro akcentų – jie sukinėjosi tarp dalyvių, kalbėjo bei dalijo saldainius. / KU archyvo nuotr.

Pažinimas per patirtį

Pasak centro vadovės, organizatoriai siekė, kad mokslas būtų prieinamas ne tik laboratorijų lankytojams, todėl dalis veiklų buvo perkelta į atvirą erdvę, kur žmonės galėjo tiesiogiai kalbėtis su tyrėjais.

„Tikslingai darome veiklas ne tik laboratorijose, nes ne visi išdrįsta paklausti ir pasišnekėti. Darome atvirą renginį lauke, kuriame dalyvaus mokslininkai, kalbės, bus trumpos diskusijos, žmonės galės užduoti klausimus. Tai yra galimybė atsakyti į klausimą, ką iš tikrųjų daro mokslininkai, nes labai dažnai žmonės net neįsivaizduoja, kas vyksta laboratorijose“, – teigė A. Bredelytė.

Praktinis mokslinių reiškinių išbandymas, centro vadovės manymu, ypač svarbus jaunesniems lankytojams, kurie sudėtingas temas dažnai pirmiausia sutinka vadovėliuose.

„Tai, ką demonstruojame, dažniausiai prieinama tik vadovėlių puslapiuose. Žinome, kad gamtos ir tikslieji mokslai kartais yra sunkiai suvokiami, kai tik skaitai, o pamačius ir prisilietus aiškumas ateina. Tikimės, kad bus kažkas ir išmokta, o gal jaunimas susidomės ir panorės mokslininko ar akademinės karjeros“, – pasakojo A. Bredelytė.

Renginys pranoko lūkesčius

Pasak centro vadovės, šiemet „Europos tyrėjų naktis“ Lietuvoje įgavo gerokai didesnį mastą.

„Europos tyrėjų naktis“ yra pati didžiausia Europos mokslo komunikavimo iniciatyva. Lietuvoje tokio masto renginiai jau buvo vykdomi, tačiau tai, ką pavyko suorganizuoti šiemet, yra aukščiausio lygio renginys. KU koordinuoja iniciatyvą, o prie to prisideda Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Mykolo Romerio universitetas ir „Mokslo sala“, – sakė A. Bredelytė.

Šiemet renginys vyko 11-oje šalies miestų, o Lietuva tapo dalimi bendro Europos žemėlapio, kuriame pažymėtos skirtingose valstybėse vykstančios veiklos.

„Europos Komisija šiemet stengiasi, kad ši iniciatyva būtų absoliučiai visose Europos valstybėse. Ji vyksta ne tik Europoje – iš viso dalyvauja 40 valstybių. Visa tai vyksta tą pačią dieną ir tuo pačiu metu, todėl turime tokią didelę sinergiją. Labai džiaugiamės, kad Lietuva yra tame žemėlapyje“, – kalbėjo A. Bredelytė.

Faktai kuria pasitikėjimą

A. Bredelytė mokslo komunikaciją sieja ne tik su jaunimo švietimu, bet ir su visuomenės pasitikėjimu moksliniais tyrimais bei jų rezultatais.

„Mes tikime, kad komunikavimas tarp mokslo institucijų ir visuomenės turi būti atviras – turi būti pasitikėjimas. Tuomet visuomenė net ir mokslo atradimais ir įrodymais tikės labiau“, – kalbėjo vadovė.

Pasak A. Bredelytės, visuomenei svarbu suprasti ne tik galutinį mokslinį rezultatą, bet ir tai, kaip nustatoma, ar viena ar kita informacija yra pagrįsta.

„Labai dažnai trūksta diskusijos ir paaiškinimo: kas veikia, kas neveikia, kas patikrinta, kas ne. O kas patikrina? Kaip suprasti, ar mokslo įrodymas yra tikras, ar ne?“ – klausė A. Bredelytė.

Šis dialogas bus tęsiamas ir įgyvendinant Klaipėdos universiteto koordinuojamą projektą CITIES-IN-STEAM.

„Tyrėjų naktis“ nėra vienintelė šitos iniciatyvos veikla. Daug bendrausime su mokiniais per „Tyrėjus mokyklose“, taip pat steigsime Mokslo komunikavimo akademiją mokslininkams, kad mokytume juos efektyviai bendrauti su visuomene ir aiškiai suprantamais terminais pristatyti savo atradimus“, – pasakojo A. Bredelytė.