Lietuvoje jau girdimi balsai, raginantys sekti sąjungininkų pavyzdžiu. Vytauto Didžiojo universiteto politologas Andžejus Pukšto mano, kad Vilnius greičiausiai jau veda konsultacijas su Vašingtonu, nors apie tai daug nekalbama. Ekspertas taip pat primena, kad dialogas su Aliaksandru Lukašenka savaime nereiškia, kad Gudijos ir Vakarų santykiai staiga ims ir susitvarkys. Šis kelias išbandytas ne kartą, bet rezultatų taip ir nedavė – A. Lukašenka galiausiai visada lekia į Maskvos glėbį.
– Lenkijos ir Gudijos diplomatijos vadovai susitiko Niujorke. Tai svarbus įvykis, turint omenyje, kad tokio lygio konsultacijų nebūta apie dešimtmetį. Kokių tikslų siekia Lenkija?
– Didysis Lenkijos tikslas, dėl kurio sutaria visos pagrindinės politinės jėgos, Rusijos pozicijų silpninimas. Konkrečiai iš Gudijos turbūt norima keleto dalykų. Pirmiausiai, ramybė pasienyje. Antra – Rusijos karinio buvimo Gudijoje klausimas. Trečia – lenkų bendruomenės Gudijoje saugumas. Na ir paskutinis dalykas gali būti ir trąšų tranzitas per Lenkiją, tačiau pastarasis dalykas labiau hipotetinis. Žinoma, didelis klausimas, kiek Gudija pajėgi pati spręsti Rusijos karinio buvimo klausimą ir apskritai pajėgi. Tačiau Varšuvos noras tarp savęs ir Rusijos turėti bent jau minimalią buferinę zoną yra logiškas ir vertas pastangų. Bet kuriuo atveju, nematau požymių, leidžiančių kalbėti apie greitą santykių atšilimą.
– Radoslawas Sikorskis taip pat teigė, kad dialogas su Minsku vyksta įvairiais lygmenimis ir jame dalyvauja ne viena Lenkijos ministerija. Apie tai anksčiau neteko girdėti. Ar tai reiškia, kad Lenkijos vyriausybė jau kurį laiką ruošėsi Naujai politikai Gudijos atžvilgiu?
– Nemanau, kad verta kalbėti apie kažkokią naują politiką. Tiek ši, tiek praeita Lenkijos vyriausybės visada laikėsi tų pačių nuostatų, kai klausimas liečia Rusijos ir tuo pačiu Gudijos reikalus. Tarp dabartinių prezidento ir premjero yra milijonas įvairiausių nesutarimų, bet ne šiuo klausimu. Rusijos susilpnėjimas yra ir ilgalaikis ir trumpalaikis visų Lenkijos politinių jėgų interesas.
Drįsčiau spėti, kad ministrų susitikimas Niujorke – platesnio žaidimo epizodas, turint omenyje, kokie glaudūs yra Lenkijos santykiai su JAV. Todėl dialogas su Minsku gali būti suderinta Vašingtono ir Varšuvos iniciatyva.
– Kaip vertinate Latvijos kreipimąsi į JAV pasiuntinį Gudijai Johną Coale’ą atstovauti Minske ir Rygos interesams? Kodėl Latvija pasirinko JAV, o ne pradėjo dialogą savarankiškai?
– Latvijai tai visai neblogas pasirinkimas, nes, atvirai kalbant, galimybės kažką nuveikti savarankiškai labai ribotos. Lygiai taip pat kaip ir Lietuvos atveju diplomatinė praraja tarp Rygos ir Minsko yra tiesiog per didelė, o diplomatiniai santykiai neatstatomi nei per dieną, nei per savaitę. Gudija vis pametėja Lietuvai ir Latvijai „dovanėlių“ – nuo migrantų iki oro eismą trikdančių kontrabandos balionų – o Ryga ir Vilnius neturi instrumentų kaip tai pakeisti.
– Taigi, JAV jau kurį laiką mezga dialogą, tą patį daro Lenkija ir norą įsijungti rodo Latvija. Kur šiame žaidime yra Lietuva?
– Lietuva siekia išsaugoti vertybinės politikos vykdytojos statusą ir tai suprantama. Kita vertus, mes greičiausiai daug ko nežinome apie tai, kokiose derybinėse pozicijose Lietuva dabar yra su JAV. Spėju, kad dalykai ramiai derinami su JAV ir todėl nėra polėkio ypatingai skubėti kalbėtis su A. Lukašenka. Manau, kad tai – racionali politika, nes esminiai sprendimai kolektyviniuose santykiuose su Gudija bet kuriuo atveju priklausys būtent nuo Vašingtono. Tas pats taikytina ir Lenkijai.
– Tokios politikos kritikai Lietuvoje teigia, kad galime likti tuščiomis rankomis: lenkai užmegs patikimą ryšį, sutvarkys situaciją pasienyje, latviai, žiūrėk, ir susitars dėl trąšų tranzito, o mes esą liksime su vertybėmis.
– Atskaitos tašku šioje situacijoje laikyčiau Lietuvos ir JAV santykius. Mes gyvybiškai suinteresuoti, kad tie santykiai būtų kuo geriausi visais lygmenimis. Mums reikia JAV karių Lietuvoje. Todėl mums žalingi bet kokie nesutarimai šiuo klausimu su Vašingtonu. Manau, kad ir dėl trąšų tranzito Lietuva šiuo metu derasi su JAV. Ar verta skubėti? Kas gali garantuoti, kad Donaldui Trumpui netrukus neatsibos žaisti su A. Lukašenka ir visas šaršalas baigsis niekuo? O jei amerikiečiai tvirtai laikysis dabartinių pozicijų, Lietuvai teks vienaip ar kitaip prisitaikyti ir kažkokiu būdu organizuoti tranzito atnaujinimą.
– Lietuvos diplomatai lyg ir siunčia Vašingtonui užuominą, kad sankcijų klausimas sprendžiamas Briuselyje, o ne Vilniuje. Bandome perkelti problemą ant kitų pečių?
– Manau, kad Baltiesiems Rūmams neįdomu, kas į ką pirštu baksnoja. Amerikiečiai turi konkrečius poreikius ir norus bei laukia, kad šie norai būtų patenkinti. Kas ir kaip tą padarys – detalės. Atsikalbinėjimai čia nepadės. Beje, manau, kad Briuselyje dėl to irgi niekas labai nepergyvena.
– Vakarai turi turtingą bendradarbiavimo su įvairiausio plauko diktatoriais, absoliutiniais monarchais ir kitais antidemokratiniais veikėjais patirtį. Ar tai suveiks būtent su A. Lukašenka? Bandyta ne sykį. Ar mes (kolektyviniai Vakarai) nešvaistome laiko veltui?
Gudija vis pametėja Lietuvai ir Latvijai „dovanėlių“ – nuo migrantų iki oro eismą trikdančių kontrabandos balionų – o Ryga ir Vilnius neturi instrumentų kaip tai pakeisti.
– Vakarai iš esmės jau nustojo traktuoti A. Lukašenką kaip savarankišką veikėją. D. Trumpas liko bene vienintelis, manantis, kad gali juo juo kažkaip pasinaudoti. Manau, kad esminis JAV interesas šiame žaidime yra ne lošti partiją asmeniškai su A. Lukašenka, o paversti jį dar vienu ryšio su Kremliumi kanalu. Ar JAV stengiasi kažkiek sutvirtinti A. Lukašenkos savarankiškumą? Ar amerikiečiai šito apskritai nori? Turbūt net ir pats D. Trumpas neturi atsakymo į šį klausimą. Didesnė tikimybė, kad A. Lukašenka amerikiečiams tėra gyvas telefono aparatas.
Ar įmanoma Vakarams „nupirkti“ A. Lukašenka, jei būtų išsikeltas toks ambicingas tikslas? Ne, A. Lukašenka pernelyg tampriai susijęs su Rusija, Gudijoje yra Rusijos pajėgos, į kurias A. Lukašenka negali numoti ranka, ir galiausiai, jis puikiai supranta, kad pernelyg intensyvus flirtas su Vakarais elementariai baigsis tuo, kad Rusija jį pašalins.
Atsižvelgiant į visus mūsų aptartus veiksnius, drįsčiau daryti išvadą, kad dabartinė Lietuvos pozicija yra racionali – nėra ko veržtis bičiuliautis su A. Lukašenka, nes iš to greičiausiai vistiek nieko nesigaus.
(be temos)
(be temos)
(be temos)