Vaikystės svajonė virsta realybe

Kelionė iki didžiojo ekrano

T. Connoro aktorystės kelionė prasidėjo dar tada, kai dauguma vaikų tik pradeda pažinti pasaulį – būdamas ketverių metų jis atliko savo pirmąjį vaidmenį spektaklyje „Oliveris!“.

Pradžioje lankyti teatrą paskatino tėvai, tačiau vaidyba jį greitai sužavėjo ir nuo mažens Thomas pradėjo suprasti, kad aktorystė – jam skirtas kelias.

„Man labai patiko būti scenoje, todėl visada žinojau, kad noriu eiti šiuo keliu ir būti aktoriumi“, – teigė T. Connoras.

Thomas pasakojo, kad vaidyba jam labiausiai patinka dėl galimybės tapti kitu žmogumi ir kurti kiekvieno personažo istoriją.

„Gavęs scenarijų pradedi galvoti, koks yra tavo personažas – kaip jis gyvena, ką mėgsta, koks jo mėgstamiausias filmas, muzika ar net pyragas. Tai labai padeda įsijausti į vaidmenį. Man labai patinka bent trumpam tapti tuo žmogumi ir žavi, kad galima sukurti visą pasaulį savo galvoje“, – dalijosi jaunuolis.

Thomas neslepia, kad paauglystėje darbo pasiūlymų nėra daug – tai, pasak jo, didžiausias iššūkis būnant aktoriumi jauname amžiuje.

Vaikino mamos Dovilės Connor teigimu, būtent 14–16 metų berniukams kino industrijoje yra sudėtingiausia rasti darbą, todėl tenka išmokti kantriai laukti.

T. Connoras priprato ir prie dažnai aktorius lydinčio žodžio „ne“, tačiau jis į tai žiūri brandžiai – nesėkminga atranka nereiškia, kad esi blogas aktorius.

„Reikia suprasti, kad ne visada viskas priklauso nuo tavęs. Atrankos metu jie nusprendžia ne pagal tai, kaip vaidini ar atrodai, bet tai, ko kūrėjams reikia konkrečiam personažui. Kai praeini daug atrankų, supranti, kad nebuvai atrinktas ne dėl savo kaltės. Tiesiog svarbu pasirodyti, kaip gali geriausiai“, – kalbėjo pašnekovas.

Didžiausias žingsnis karjeroje

Didžiausias pastarasis T. Connoro projektas – serialas „Musių valdovas“, sukurtas pagal Williamo Goldingo romaną.

Atrankos procesas buvo spartus – truko vos 3 savaites.

„Negalėjau patikėti, kad pagaliau darysiu tai, apie ką svajojau daug metų. Aš buvau labai laimingas. Visada norėjau vaidinti filmuose, serialuose ir žinojau, kad vieną dieną aš tai padarysiu. Buvo labai daug emocijų, net nežinojau, kaip jaustis. Negalėjau pasakyti artimiesiems, nes pasirašėme sutartį, kad negalime nieko sakyti – ką ir kur filmuojame. Apie tai žinojo tik mama, sesė ir tėtis – jie visi labai džiaugėsi“, – apie reakciją, kai sužinojo gavęs vaidmenį, pasakojo T. Connoras.

Serialo filmavimas vyko Malaizijoje, o aktorių būrį sudarė panašaus amžiaus berniukai.

Pasak jaunuolio, tai buvo smagiausia patirties dalis – didelis naujų draugų ratas.

Thomas seriale įkūnijo Rogerį – vieną sudėtingiausių ir tamsiausių istorijos veikėjų.

„Iš pradžių buvo sunku suprasti, kaip tokio amžiaus vaikas gali tapti toks žiaurus ir blogas. Namuose aš buvau Thomas, darbe – Rogeris. Vėliau supratau, jog jis turi daug sluoksnių, išmokau, kaip reikia dirbti su šiuo personažu ir kaip padaryti, kad jis taptų gyvas“, – apie savo veikėją kalbėjo aktorius.

Pašnekovas teigė, kad filmavimo aikštelėje jautėsi gerbiamas visos komandos – jį laikė aktoriumi, o ne vaiku.

„Jie profesionalai, jie žino, kad mes, nors ir vaikai, atvykome dirbti. Su manimi nekalbėjo kaip su vaiku, o kalbėjo kaip su lygiaverčiu. Visi susidraugavome, labai šilti santykiai ne tik su kitais vaikais, bet ir su visa komanda“, – kalbėjo vaikinas.

Šis projektas ne tik suteikė jam aktorinės patirties, bet ir atskleidė, kaip vyksta darbas profesionalioje filmavimo aikštelėje.

„Labiausiai išmokau, kaip reikia dirbti su daugybe žmonių, nes filmavimo aikštelėje kartais dirbdavo ir apie 200 darbuotojų. Tai didžiulė komanda, visi turi savo darbus, todėl išmokau susikoncentruoti į savo užduotį, į tai, ką turiu atlikti aš“, – teigė T. Connoras.

Lietuva – antri namai

„Mes čia vykstame ne atostogų, Lietuvoje nesijaučiu kaip svečias. Atvykti į Lietuvą man yra tarsi grįžti į antrus namus, čia aš jaučiuosi labai atsipalaidavęs ir ramus“, – teigė T. Connoras.

Nors Thomas gimė ir gyvena Škotijoje, Lietuva jam yra vienodai brangi.

Jo mama – lietuvė, kilusi iš Klaipėdos miesto, todėl šeimoje ryšys su Lietuva visada buvo stiprus – į gimtinę grįžta kasmet.

„Man labai patinka Lietuvos ir Klaipėdos istorija, jūra, Jūros šventė, maistas. Visada grįžtame į Klaipėdą, bet važiuojame ir į kitus miestus, miestelius, aplankome muziejus. Kartą buvau „Švyturio“ arenoje, kur žiūrėjome krepšinį. Man labai patinka ir Lietuvos žmonės – jie labai geri, čia jaučiu tokį stiprų bendruomeniškumą“, – kalbėjo T. Connoras.

Šį ryšį su Lietuva siekia išlaikyti ir stiprinti jo mama – ji sako norinti, kad lietuviškos šaknys vaikams būtų kaip pranašumas ir stiprybė.

„Škotijoje jau gyvenu ilgiau negu gimtajame mieste Klaipėdoje. Nuo pat pradžių abiem vaikams buvo skaitomos lietuviškos knygos ir dainuojamos lietuviškos lopšinės. Vaikai praeitais metais pradėjo lankyti lietuvių pamokas, kad galėtų išsilaikyti egzaminus, skirtus užsienio lietuviams – tai yra mūsų tikslas. Namuose visada minime Lietuvai svarbias dienas. Stengiuosi, kad jie turėtų to lietuviškumo, lietuvybė – jų privalumas, čia yra jų supergalia“, – teigė jaunuolio mama D. Connor.

Thomas pabrėžė, jog jam svarbu, kad žmonės žinotų ne tik apie jo škotišką kilmę, bet ir apie lietuvišką.

„Aš esu Škotijos-Lietuvos aktorius, ne tik Škotijos. Man tai be galo svarbu. Aš labai didžiuojuosi savo lietuviška tapatybe. Jaučiuosi tiek pat lietuvis, kiek ir esu škotas, ir man svarbu, kad kiti žmonės tai irgi žinotų“, – kalbėjo T. Connoras.