Balsuoti – ne sekmadieniais. Nauja kadencija – nuo pavasario. Atiduoti balsą – ir internetu. Vietoj vienmandačių – dešimt daugiamandačių. Siūlymų keisti rinkimų tvarką daug, tačiau pritarimo jiems nepakanka.
Šiemečiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančios politinės partijos daugiausia investuoja į išorinę reklamą, tiesioginius susitikimus su potencialiais rinkėjais, o internetas nekaraliauja.
Per 400 – tiek skundų įtariant, kad besiveržiantys į Seimą papirkinėja rinkėjus, slepia informaciją apie save ar kitaip bando žmonėms dumti akis, gavo Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
Ar politikų priešrinkiminės diskusijos rinkėjui leidžia sužinoti tik kas geriausiai moka kalbėti, ar kas turi pakankamai žinių, pasirengimo, nuovokos ir atsakomybės valdyti valstybę?
49-erių aukštąjį išsilavinimą turintis Andrius – toks statistinis kandidatas šių metų rinkimuose. Jei imtume visą suaugusiųjų populiaciją, būtų kiek jaunesnis, žemesnio išsilavinimo ir gal Ona.
Kas būtų kitaip, jei Seimo rinkimus laimėtų viena ar kita partija, pagal jų programas suprasti neįmanoma. Didžiosios rašo daug, bet nekonkrečiai. Mažosios drebina radikaliomis kalbomis, tačiau raštu to neparašyta.
Seimo rinkimuose šįsyk tam tikra prasme rinksime ir Europos Parlamento (EP) narį. Atsilaisvinantį europinį mandatą, tikėtina, gaus tas konservatorius, kuris pralaimės kovą į nacionalinį parlamentą.
Ar Gabrieliui Landsbergiui rimtą iššūkį mes Gražulis jaunesnysis ir už ką pajūris mylėjo Gražulį vyresnįjį, kodėl Waldemaras Tomaszewskis – Klaipėdos kandidatas, o Eduardas Vaitkus – Šalčininkų?
Penktadalis Liaudies partijos sąrašo teisme yra išgirdę „kaltas“, kai kas ir keliskart. Iš viso į Seimą kandidatuoja 63 teisti asmenys. Po aštuonis tokius yra keturiuose sąrašuose, visai nėra tik viename.
„Kol kas nėra ko labai nerimauti“, – dėl nuo liepos didėjusio COVID-19 ligos atvejų skaičiaus ramina prof. Aurelija Žvirblienė. Tačiau, imunologės įsitikinimu, kokliušo grėsmės ignoruoti nereikėtų.