Ne visur rinkimų baigtis tokia aiški kaip Kaune. Vilniaus rajono rinkėjai sulaužė beveik trijų dešimtmečių tradicijas, sostinę valdyti grįžta konservatoriai, Klaipėda – nebe liberalų tvirtovė.
Po mėnesio startuos naujos savivaldybių tarybos. Tačiau teisinių neaiškumų – daugybė. Su nauju Vietos savivaldos įstatymu reikia suderinti per 50 teisės aktų, bet dalies nėra nė projektų.
Kovo 10-ąją prasidedančioje Seimo pavasario sesijoje parlamentarų laukia karštos diskusijos dėl mokesčių, valstybės valdymo ir kitų reformų. Ar tarpusavio ginčuose paskendę politikai susitars?
Pokyčiai: komitetai – rinkimuose nebe lyderiai, merų postai dar stabilesni, piliečiai aktyvesni, baigiasi Lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos vienvaldystė Vilniaus rajone.
Norintys tapti merais žada vietos referendumus, nemokamą transportą ir 1 kub. m vandens, mobiliąsias odontologų brigadas, gydymo įstaigas be eilių, po 500 eurų pedagogams.
„Kaunas vertas geriausių – žmonių, idėjų ir darbų!“ – taip prisistatantis kandidatas į merus, matyt, save tokį mato. Kitas žada grąžinti miestui sąžinę. Kas užkoduota rinkimų šūkiuose?
Vasario 24-ąją sukanka metai, kai Rusija užpuolė Ukrainą. Tačiau iš tikrųjų šis karas prasidėjo dar 2014-aisiais. Šiandien Ukrainoje sprendžiasi ne tik jos pačios, bet ir viso pasaulio tvarkos likimas.
Vasario 24-ąją bus metai, kai vyksta karas Ukrainoje. Kiek dar liko iki ukrainiečių pergalės? Kiek iki narystės NATO? Ar realūs Kremliaus gąsdinimai branduoliniu ginklu kitoms šalims?
Valdžią, kurią šiandien turime, – tiek savivaldybių tarybas, tiek Seimą, rinko mažiau nei kas antras rinkėjas, tik prezidentą kiek daugiau. Kas paskatintų ir pasyviuosius gyventojus eiti balsuoti?
Dvylika pretenduoja į merus, per dešimt – į vieną Kauno tarybos mandatą. Tarp jų – Šeimų sąjūdžio desantas, devyni teisti asmenys, milijonieriai ir nulį eurų deklaravę uždirbę asmenys.