Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys, Alytus, Gargždai... Ilgas sąrašas miestų, švenčiančių savo gimtadienį. Kasmet – vis išradingiau, vis labiau stebinant veiklų gausa ir naujais traukos objektais.
Šiomis dienomis kaip Grytutė su Joniuku rankiojome trupinėlius, kad tik jie parodytų kelią į eurovizinę sėkmę. Kiekvienas Turine išgirstas palankus vertinimas buvo tarsi gydomasis tvarstis ant niurnėjimu chroniškai sergančių tautiečių galvų.
Su Eugenijumi Chrebtovu kalbamės telefonu prieš pat jo koncertą Ignalinoje. Tačiau pokalbyje nuolat minimas Kaunas. Čia garsaus operos solisto laukia soliniai koncertai filharmonijoje ir Pažaislio muzikos festivalyje, Giuseppe's Verdi operos „Nabukas“ premjera su Kauno valstybiniu muzikiniu teatru. „Visa mano veikla dabar sutelkta į Kauną“, – sako sostinėje gyvenantis nuostabaus baritono savininkas.
Gero kino gerbėjai šį šeštadienį pradeda maloniu nuovargiu po naktinio kino maratono „Romuvoje“. Ne vien aštuonios valandos aukštos meninės vertės filmų džiugino širdis – jų dar daug bus. Džiugiausia žinia – vakar, po ilgiau nei penkerius metus trukusios rekonstrukcijos, į miestą sugrįžo legendinis kino teatras!
„Tai, kad apie jį kalbame su šypsena ir skamba daug juoko, geriausiai charakterizuoja Alfredą Erichą Senną“, – teigė VDU garbės daktaro 90-mečio paminėjimą moderavęs istorikas Egidijus Aleksandravičius. Prieš septynerius metus mirusio lietuvių ir šveicarų kilmės mokslininko, baltisto, Lietuvos mokslų akademijos užsienio nario A.E.Senno jubiliejus subūrė tuos, kuriems teko dovana pažinti šį ypatingą žmogų.
Ilga šiemet kelionė į šviesą. Sugurę pandeminėse kovose, jau jau stiebėmės į pavasarį... O įžengėme į jį ne vilties pakylėti, bet sugniuždyti karo žinios. Gavę dar vieną dvasios stiprumo išbandymą – kaip vėl nepaklysti baimėje, neviltyje?
Kai prieš septynerius metus išgirdome apie baltaodę amerikietę Rachel Dolezal, apsiskelbusią juodaode, nurašėme šią žinutę į įdomybių skiltį. Vėliau, kai britas Oli London po daugybės plastinių operacijų tapo korėjiečiu (korėjiete), vėl rimtai nereagavome – priskyrėme tai labiau transseksualumo problemai. Kai pernai rudenį Vilniaus universitetas paskelbė Lyčiai jautrios kalbos gaires, jau pajutome į pakaušį alsuojančias ne tik beprotiškas kalbos transformacijos, bet ir transrasiškumo idėjas.
Neįveikiama užduotis: pasakykite, kiek Lietuvoje atmintinų dienų, ir išvardykite jas. Reikėtų nepainioti jų su valstybinėmis šventėmis, kurios įtvirtintos Darbo kodekse ir kuriomis nereikia eiti į darbą. Atmintinų dienų paminėjimas nustatomas pagal Atmintinų dienų įstatymą ir Seimo nutarimus, į darbą galima neiti tik tuo atveju, jei tai – savaitgalis, o minėti – kaip širdis liepia.
Kai buvo partrenktas ir sužalotas 90-metis signataras Mindaugas Stakvilevičius, feisbuko tyruose aidėjo jo dukros pagalbos šauksmas: „Dviratininkas arba paspirtukininkas įvažiavo dideliu greičiu iš nugaros ir pabėgo. Pėsčiųjų take! Tėčiui sužalota galva, kojos, rankos. Galbūt kas nors matėt?“