Kas gali slėptis elektroninės cigaretės skystyje?

Šiai grupei priklauso sintetiniai kanabinoidai, sintetiniai katinonai, nauji benzodiazepinai, sintetiniai opioidai ir kitos medžiagos.

Visuomenės sveikatos ekspertai perspėja: turime ruoštis kovai su nauja narkotikų rinka.

Su Kauno miesto poliklinikos gydytoju psichiatru Laurynu Ambrasu kalbėjomės apie priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų, jų poveikį fizinei ir psichikos sveikatai ir apie tai, kas kelia didžiausią nerimą.

– Kokius kūno organus, jų sistemas paveikia psichoaktyviosios medžiagos?

– Turbūt negalime sakyti, kad psichoaktyvioji medžiaga turėtų įtakos tik vienam organui, nes net skirtingi tos pačios medžiagos vartojimo būdai gali sukelti skirtingą poveikį organams. Pvz., nikotino atveju, rūkant  daroma daug didesnė žala plaučiams nei, tarkim, kramtant nikotino gumą. Vartojant nikotino maišelius (tai maišeliai su nikotino druskos milteliais arba smulkintais tabako lapais, kišamais už lūpos) daug didesnė įtaka ir žala burnos gleivinei nei plaučiams. Visų psichoaktyviųjų medžiagų pagrindinis taikinys – centrinė nervų sistema. Jos gali šią sistemą aktyvinti arba slopinti.

Opioidai ir CBD turinčios kanapės smegenis slopina. Kokainas, amfetaminai, nikotinas ir THC turinčios kanapės sistemą aktyvina. Aktyvinančios medžiagos kartais tiesiogiai (besijungdamos prie už kraujospūdį ir širdies veiklą atsakingų receptorių), o kartais netiesiogiai (pvz., didindamos adrenalino kiekį) gali didinti širdies susitraukimų dažnį, kraujospūdį ir kūno temperatūrą. Svarbu, kad tiek aktyvinančios, tiek slopinančios medžiagos, pasiekusios tam tikrą ribą, gali sukelti gyvybei pavojingų būklių, kurioms būdingas daugelio organų veiklos sutrikimas.

Tiek aktyvinančios, tiek slopinančios medžiagos, pasiekusios tam tikrą ribą, gali sukelti gyvybei pavojingų būklių, kurioms būdingas daugelio organų veiklos sutrikimas.

– Suprantama, kad smegenyse taip pat vyksta negrįžtami procesai. Kokie jie? Kodėl taip nutinka?

– Anksčiau manyta, kad po tam tikro pažeidimo, pvz., insulto, smegenys savo funkcijos nebeatgauna, tačiau tai nevisiška tiesa. Smegenys pasižymi neuroplastiškumu – gebėjimu keisti savo struktūrą ir funkcijas, formuoti naujus neuronų ryšius ir prisitaikyti prie patirties, mokymosi ar aplinkos pokyčių. Kiekvieną dieną patiriame vis ką nors naujo, o atsiminimai arba įgūdžiai, kurie susiformuoja, iš dalies nestipriai paveikia smegenis.

Psichoaktyviosios medžiagos, jungdamosi prie receptorių smegenyse, gali sukelti tokį stiprų poveikį, kuris ilgam laikui pakeis smegenų veikimą. Žinoma, tai gali būti ir grįžtamas pokytis, tačiau yra atvejų, kai pasikeitimas negrįžtamas. Pvz., vartojant opioidus, dėl sutrikusio kvėpavimo smegenys gali nebegauti deguonies, dėl to gali mirti dalis smegenų ląstelių. Ne toks drastiškas, tačiau taip pat negrįžtamas smegenų veikimo pokytis gali būti vartojant kanapes.

Pvz., jeigu žmogus, turintis polinkį susirgti šizofrenija, vartos kanapes, rizika, kad sunkus psichikos sutrikimas atsiras, žymiai padidėja. Jei tokį polinkį turintis žmogus niekada nebus vartojęs – rizika, kad šis sutrikimas išsivystys, žymiai mažesnė. Panašiai yra su dėmesiu ir trumpalaike atmintimi: maždaug iki 25 metų amžiaus žmonių smegenys yra neuroplastiškiausios.

Paauglystėje ir jauname amžiuje vyksta intensyvus smegenų struktūrų ir jungčių vystymasis, todėl šiuo laikotarpiu smegenys ypač jautrios aplinkos ir psichoaktyviųjų medžiagų poveikiui.

Kuo ankstesniame amžiuje bus vartojama kenksminga psichoaktyvioji medžiaga, pvz., alkoholis ar kanapės, tuo labiau padidėja rizika, kad atmintis arba dėmesys susiformuos prastesni, nei būtų susiformavę šių medžiagų nevartojant.

Psichoaktyviųjų medžiagų sukeliamus smegenų veiklos pokyčius galima geriau suprasti analizuojant ūmaus vartojimo metu patiriamus panikos ar paranojos epizodus. Stipraus psichoaktyviosios medžiagos poveikio metu pakitęs aplinkos ir savęs suvokimas gali tapti itin intensyvia patirtimi, kuri stipriai įsitvirtina atmintyje ir asmenybėje. Vėliau ši patirtis gali būti siejama su išliekančiu nerimu, nemaloniais prisiminimais, košmarais ar sunkumais susikaupti. Kai kuriais atvejais tokie simptomai gali išlikti ir medžiagai jau pasišalinus iš organizmo.

– Kokia prevencija, Jūsų nuomone, turėtų būti ar jau vykdoma pirminės sveikatos priežiūros įstaigose?

– Galime pasidžiaugti, kad turime gerą psichikos sveikatos priežiūros sistemą. Žinoma, visada galima rasti, į ką lygiuotis, tačiau, mano nuomone, yra daug daugiau atvejų, kai galime ja džiaugtis. Lietuvoje psichikos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos stacionariniu ir ambulatoriniu būdu. Visuose didžiuosiuose miestuose teikiamos specializuotos priklausomybės ligų priežiūros paslaugos Respublikiniuose priklausomybės ligų centruose. Turime puikią galimybę prireikus pasinaudoti valstybės kompensuojama „Minesotos“ programa (paslauga, skirta priklausomybei nuo alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų ir azartinių lošimų gydyti), kuri daugelyje kitų šalių turi būti finansuojama asmeninėmis lėšomis.

Kalbant specifiškai apie priklausomybę nikotinui, naudinga žinoti apie visiems nemokamai prieinamą inicatyvą nerukysiu.lt. Prireikus ar sunerimus dėl žalingo psichoaktyviosios medžiagos vartojimo galima be siuntimo kreiptis į psichikos sveikatos priežiūros centre dirbantį psichologą ar pirminio lygio psichiatrą. Atsiradus ūmiam sveikatos būklės pablogėjimui, suteikiamos skubios sveikatos priežiūros paslaugos skubios pagalbos skyriuose. Pagrindinis prevencinis žingsnis – švietimas ir ankstyva intervencija. Mokyklose platinama informacija apie psichokatyviųjų medžiagų žalą, vykdomos ankstyvos intervencijos programos. Yra įvairių švietėjiškų iniciatyvų, skirtų jauno suaugusio amžiaus žmonėms.

– Kas Jus, kaip psichiatrą, gąsdina labiausiai? Jaunėjantis vartotojų amžius ar kiti veiksniai? Rinkoje vis pasirodo naujų medžiagų, apie kurias paaugliai ar jaunimas net nenumano ir kurių galbūt įmaišoma į įprastas elektronines cigaretes. Kur, Jūsų nuomone, čia slypi didžiausias pavojus?

– Žinoma, kad jaunėjantis psichoaktyviųjų medžiagų pabandymo amžius naudos nesuteikia, tačiau tokios pačios tendencijos stebimos ir kitose šalyse. Taip pat viena pagrindinių problemų – psichoaktyviųjų medžiagų naujumas ir pokytis. Į rinką patenka vis naujesnių medžiagų, kurių poveikis nevisiškai aiškus. Pvz., ES galima įsigyti sintetinių kanabinoidų. Tai dažnai į THC (kanapėse randama psichoaktyvi medžiaga, sukelianti euforiją ir atsipalaidavimą) panašios medžiagos, sukurtos laboratorijoje.

Lietuvoje kontroliuojamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Tačiau, pakeitus cheminę medžiagos struktūrą, kol jos dar nėra sąraše, medžiaga patenka į pilkąją zoną. Vadinasi, medžiaga dar nėra nelegali ir ją iš dalies galima įsigyti Lietuvoje.

Beveik visada tikslaus minėtos medžiagos poveikio ir žalos nežinome, nes tokiais tyrimais medžiagos gamintojai nesuinteresuoti. Dėl to naujos medžiagos vartojimas gali turėti nenuspėjamų padarinių. Dažnu atveju tai gali būti elektroninės cigaretės garinimo skystyje tirpi medžiaga, kurios patekimas į kūną ir poveikis staigus ir neprognozuojamas. Tokiu atveju, nesant pakankamai informacijos apie medžiagą, sudėtinga suteikti optimalią pagalbą.

Be ūmaus apsinuodijimo, ilgalaikių arba negrįžtamų smegenų veiklos pakitimų rizika taip pat auga. Tai daro neigiamą įtaką ne tik individualaus apsinuodijusio asmens gyvenimo kokybei, bet dažnai ir jo artimųjų likimui.