„Pasiektas lūžio taškas“

Prieš savaitę Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) pasiskelbė, kad įstaiga pradėjo dirbti pelningai.

Ir tai esą vyksta jau du mėnesius: „Vien spalio mėnesio pliusas sudarė beveik ketvirtį milijono eurų.“

Ligoninės pranešime rašoma, kad „nuo 2023 metų sausio, kai į vieną darinį buvo sujungtos trys ligoninės – Klaipėdos universitetinė, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos – KUL deficitas siekdavo iki 1,5 mln. eurų per mėnesį“.

Anot ligoninės administracijos, didžiausias teigiamas poveikis biudžetui pasiektas šį rugsėjį, „optimizavus įstaigos struktūrą, sujungus besidubliuojančius skyrius, sukūrus palyginti mažus struktūrinius vienetus, kurie yra dinamiški, sugebantys greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją“.

Teigiama, kad pertvarkos metu per pastaruosius 15 mėnesių KUL buvo įdarbinti 103 slaugytojai ir 165 gydytojai.

„Įgyvendinus naujoves jau rugsėjį ligoninės pelnas siekė 54 tūkst. eurų, o spalį – 238 tūkst. eurų. Neabejojama, kad lapkritį situacija tik gerės“, – rašoma ligoninės pranešime.

„Tai, kad pradėjome dirbti pelningai, yra stabilizuojantis veiksnys organizacijai, rodantis nuosekliai vykdytų reformų rezultatą. Greta to turime būti atviri ir pripažįstame, kad vis dar turime nemažą skolą tiekėjams. Tačiau ji yra valdoma ir nuosekliai mažėja“, – pranešime cituojamas KUL generalinis direktorius Audrius Šimaitis.

Iš kur pelnai?

„Nemaža skola tiekėjams“, neoficialiomis dienraščio žiniomis, siekia nei daug, nei mažai – beveik 8 mln. eurų.

Viena versijų, kaip įstaigai galbūt pavyko sutaupyti pastaruosius du mėnesius, yra ta, jog galėjo būti sustabdyti arba atidėti atsiskaitymai su tiekėjais, taip pat esą sustabdyti pirkimai (medikamentų ir medicininės įrangos).

Atsakydama į klausimą apie sustabdytus pirkimus, KUL direktorė valdymui ir ekonomikai Jūratė Grubliauskienė tvirtino, jog su tiekėjais atsiskaitymai niekada nebuvo stabdomi.

„Ligoninė neslepia, kad šiuo metu yra įsiskolinusi tiekėjams už įvairias įstaigai teikiamas priemones ar paslaugas apie 7 mln. eurų. Ši skola valdoma ir nuosekliai mažėja. Atsiskaitymai su tiekėjais niekada nebuvo sustabdyti. Įstaiga turi aiškų atsiskaitymų planą, kuris kas mėnesį yra atnaujinamas“, – pabrėžė J. Grubliauskienė.

Dienraščio žiniomis, pastaruosius du mėnesius KUL darbuotojams vėlavo algos. Galbūt tai galėjo turėti įtakos bendriems įstaigos pelningumo rodikliams?

„Norime užtikrinti, kad planuojant įstaigos biudžetą atlyginimai darbuotojams yra mūsų prioritetas. Dėl įstaigos finansinės situacijos ar darbdavio kaltės atlyginimai niekada nėra vėlavę. Per pastaruosius mėnesius buvo du kartai, kai atlyginimų apskaita negalėjo būti atlikta laiku dėl naujų IT sprendimų diegimo ir dėl nutrūkusio interneto ryšio, kuris palietė ne vieną uostamiesčio įstaigą. Dėl minėtų trikdžių buvo neįmanoma laiku sutvarkyti apskaitos duomenų. Darbuotojai apie tai buvo informuoti ir jiems pranešta, kad dėl minėtų priežasčių atlyginimai bus išmokėti dviem dienomis vėliau“, – tikino J. Grubliauskienė.

Ji paneigė ir tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) skirtos lėšos išeitinėms KUL darbuotojų kompensacijoms nebuvo įskaičiuotos į įstaigos mėnesio ataskaitas.

„Teigiamas finansinis rezultatas nesusijęs su lėšomis, skirtomis išeitinėms kompensacijoms. SAM išeitinėms kompensacijoms skyrė apie 3 mln. eurų“, – akcentavo J. Grubliauskienė.

Jūratė Grubliauskienė. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vadybininkai – buvę kolegos?

J. Grubliauskienės teigimu, nesutaupyta net ir tuščių etatų sąskaita, nes esą šiuo metu įstaigoje yra tik pavienės vakansijos, kurios susidaro dėl darbuotojų kaitos, ir laisvi etatai būna tol, kol įdarbinamas kitas žmogus.

Vis dėlto klausimas dėl naujai įdarbintų klinikų vadybininkų turi ir tam tikrą etinį aspektą.

Žurnalistams pasiteiravus, kiek į KUL šioms pareigoms yra priimta anksčiau dirbusiųjų Klaipėdos visuomenės sveikatos biure, kuriam ne vienerius metus vadovavo pati J. Grubliauskienė, sulaukta labai abstraktaus atsakymo: „Klinikų vadybininkai administratoriai į darbą buvo priimti viešųjų konkursų, kuriuose buvo keliami aiškūs kvalifikaciniai reikalavimai, būdu. Ligoninei svarbiausia ne buvusi asmens darbovietė, o jo gebėjimai ir atitiktis keliamiems reikalavimams.“

Dienraščio duomenimis, į KUL klinikų vadybininkų pareigoms galėjo būti priimta net keliolika buvusių J. Grubliauskienės pavaldinių.

J. Grubliauskienė laikėsi nuostatos, kad „pirminis finansinės situacijos valdymo tikslas – subalansuotas mėnesio biudžetas, tai yra pajamų ir sąnaudų balansas, kuris pastaruosius mėnesius yra teigiamas, o jis pasiektas optimizavus įstaigos struktūrą pertvarkos metu“.

Ligoninė neslepia, kad šiuo metu yra įsiskolinusi tiekėjams už įvairias įstaigai teikiamas priemones ar paslaugas apie 7 mln. eurų.

„Pereinamasis prizas“

KUL problemos tapo naujojo Seimo Sveikatos reikalų komiteto „pereinamuoju prizu“.

Ankstesnės Seimo kadencijos politikų iniciatyva buvo įvykdyta pajūrio ligoninių reforma, po kurios ne tik padaugėjo sveikatos priežiūros problemų Klaipėdoje, bet ir milžinišku greičiu ėmė augti naujojo juridinio darinio skolos.

Kai metus ligoninei vadovaujantis A. Šimaitis netikėtai pasidžiaugė gerėjančia įstaigos finansine padėtimi, staiga atsiradę KUL pelnai sukėlė įtarimų naujos Seimo kadencijos politikams.

Ligoninės klausimą ketinama svarstyti jau pirmajame naujos sudėties Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, kuris planuojamas gruodžio 11-ąją.

KUL paskelbus apie pastarųjų dviejų mėnesių pelnus, politikai paprašė peržiūrėti ligoninės ataskaitas, kuriose, dienraščio duomenimis, aptikta finansinių neatitikimų būtent rugsėjo ir spalio mėnesiais.

Tai yra KUL pateikti duomenys neatitinka tų, kuriuos turi Sveikatos apsaugos ministerija.

Būtent šis klausimas ir turėtų būti nagrinėjamas artimiausiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.

Vienas viešumo kol kas nenorintis politikas dėl ligoninės finansinės padėties gerėjimo optimizmu netrykšta ir atkreipė dėmesį, kad esą Klaipėdos universiteto ligoninės administracija finansiniais pasiekimais giriasi žmonių sveikatos sąskaita.