Pereiti į pagrindinį turinį

Stintų ištroškę žvejai jau rikiuojasi prie krantinių

2024-12-05 11:30

Stintų ištroškę žvejai jau mėgina laimę uosto akvatorijoje. Vakarais prie krantinių galima išvysti dešimtis vyriškių, gaudančių šias žuvis.

Laukimas: atšalus orams, pakilus štorminiam vėjui, žvejai, laukdami kibimo, pradėjo būriuotis uosto krantinėse.
Laukimas: atšalus orams, pakilus štorminiam vėjui, žvejai, laukdami kibimo, pradėjo būriuotis uosto krantinėse. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Laukia kibimo

Kol kas laimikiai – menki. Tik vienas kitas žvejys gyrėsi sugavęs šimtą stintų.

„Dažniausiai dešimtimis gaudo, šimtais negirdėjau, kad kad kas pagautų. Buvo pasisukęs tinkamas vėjas, atšalo, bet masinio stintų judėjimo dar nėra. Jos visada ima judėti lapkričio gale, gruodžio pradžioje“, – paaiškino Jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Gausesnė stintų banga uosto akvatorijoje turėtų pasirodyti gruodžio pabaigoje.

„Prieš kelias dienas šios žuvys iš tiesų buvo pasirodžiusios ir kibo beveik visame uosto ruože. Jas žmonės gaudė tiek Smiltynėje, tiek Kruizinių laivų terminale. Žvejojo vyrai ir Malkų įlankoje iš valčių. Tada visi pagavo. Bet itin gausių kibimų nebuvo“, – paaiškino žvejys.

Krantinėmis pasivaikščiojęs R. Dailidė tikino matęs pustuščius žvejų kibirus.

„Tikrai dar ne masinis kibimas. Stintos dabar daugiau laikosi palei uostą ir marių žiotyse, gilyn į marias jos dar nejuda. Paprastai pirmoji banga sulenda į Malkų įlanką“, – tikino R. Dailidė.

Neužšąla marios

R. Dailidė šių metų stintų žvejybai neturi gerų prognozių.

„Vasarą išneršė labai mažas jų kiekis. Mariose kitomis vasaromis buvo galima matyti mažų stintelių. O šią vasarą jų nebuvo. Neaišku, kokia bus perspektyva. Pernai stintos nekibo. Lietuviai į Latviją, Estiją ir net Suomiją važiavo. Kaip šiemet bus su žvejyba, sunku prognozuoti“, – svarstė R. Dailidė.

Biologas spėja, kad stintų populiacija yra sumažėjusi.

„Sugavimai mažėjo nuo 2014 metų. Pernai jau buvo visiškas dugnas. Tačiau stintų populiacijos gausa banguoja kas kelerius metus. O štai po šių kritimų, gausėjimų iki šiol dar nebuvo“, – pastebėjo R. Dailidė.

Biologas atkreipė dėmesį į vieną niuansą, susijusį su klimato kaita.

„Iki 2013 metų ledas mariose užšaldavo. Bet ant ledo žvejai pradėdavo lipti vėlokai. Pramoninė žvejyba prasidėdavo tik sausio viduryje. O po 2013 metų pas mus ledo nebėra. Tai – dėl klimato kaitos. Todėl žvejai tinklus pradėjo statyti mariose tiesiog atvirame vandenyje. Vyksta masiška žvejyba visą žiemą. Tai ir lėmė stintų populiacijos sumažėjimą“, – savo versiją išsakė R. Dailidė.

Resursai menksta

Stintos mariose pasirodo tada, kai kyla štormai jūroje. O per štormus priekrantės žvejai negali sumesti tinklų.

„Pernai gruodis buvo ramus. Priekrantės žvejai gaudė stintas jūroje be vargo. Nepadoru gaudyti žuvis, skubančias į nerštą. Stintų resursai yra likę labai maži. Mariose taip išgaudė žuvis, kad net baisu“, – akcentavo R. Dailidė.

Stintos tik per ketverius metus pasiekia maksimalų savo dydį.

Vis tik biologas vylėsi, kad šių žuvų populiacija turi šansų atsigauti, jei mažės žvejybinių įmonių, atsisakančių savo veiklos.

„Yra ir optimistinių prognozių“, – teigė R. Dailidė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
S.S.S.

iš kur tokių komentatorių visiškai psichinių? Kodėl jie laisvėje?
2
0
Klaipėdietis

Murziai nepamirškite šiukšlių susirinkti, ypač alkoholio skardines ir stiklinius butelius
0
-1
Jo

Rikiuojasi, laukia, ypač gruodžio pabaigoje. Ir sulaukia. Būrių pigių prostitučių žydžių iš Ukrainos su per visą Europą vežiotu sifiliu, triperiu ir AIDS.
6
-3
Visi komentarai (3)

Daugiau naujienų