Pavasarį Seimas priėmė krašto gynybai stiprinti skirtų mokesčių paketą, kuriuo pelno mokestis įmonėms kitąmet nuo dabar galiojančių 15 proc. keliamas vienu procentu. Mažų įmonių lengvatinio pelno mokesčio tarifas taip pat didėja nuo 5 iki 6 proc.
„Kalbant apie juridinių asmenų pelno mokestį, nematau nieko kritiško ar dramatiško, jeigu būtų pridėtas vienas procentas prie dabar jau įsigaliosiančių 16 proc. Manau, kad tai tikrai nei konkurencingumui iš esmės kenkia, nei kažkaip tai trikdytų mūsų verslų veiklą“, – interviu portalui „Verslo žinios“ kalbėjo G. Paluckas.
„Tie, kas investuos į produktyvumo didinimą, į inovacijas, į našumo didinimą, tos (papildomo – ELTA) 1 procento galimo naštos tikrai niekaip nepajus – todėl, kad turės lengvatas ir išlygas per atskaitymus nuo apmokestinamų pajamų“, – pridūrė politikas.
Anot premjero, įmonių pajamų praradimus amortizuotų išlaikomas investicinio projekto lengvatos principas, planuose – ir siekis tiksliau apibrėžti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas. G. Palucko teigimu, jas vykdančioms įmonėms galėtų būti leidžiama iš apmokestinamų pajamų atskaityti tris kartus didesnes išlaidas nei buvo patirtos iš tiesų.
Kalbant apie juridinių asmenų pelno mokestį, nematau nieko kritiško ar dramatiško, jeigu būtų pridėtas vienas procentas prie dabar jau įsigaliosiančių 16 proc.
„Tam reikia papildomų Mokslų tarybos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimų, kaip tai taikyti, nes kol kas įmonių finansininkai prisibijo tos nuostatos taikymo būtent dėl to apibrėžtumo stokos“, – aiškino politikas.
Kaip tikino G. Paluckas, pakeitimais bus siekiama kurti teisingesnę ir sąžiningesnę mokestinę sistemą.
„Bus mėginama realizuoti taip vadinamą metinį pajamų apmokestinimo principą iš įvairiausių šaltinių. Nes akivaizdžiai matome, ir čia yra (Valstybinės – ELTA) mokesčių inspekcijos teikta informacija pagal pajamų struktūrą – tie asmenys, kurie uždirba iš įvairių šaltinių, (...) jų pajamos yra labai reikšmingos, jie moka mažesnę proporcinę gyventojų pajamų mokesčio dalį nei, sakykime, gyventojai, uždirbantys vidutines pajamas“, – pabrėžė politikas.
ELTA primena, kad Seimas priėmė Valstybės gynybos fondo įstatymą, kuriuo be pelno mokesčio tarifo padidinimo numatė pakelti akcizus alkoholiui, tabakui bei saugumo ir CO2 dedamąsias visam kurui.
25 milijonai eurų fonde kasmet numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM), ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.
Fondo dalį sudarys 4,1 procento valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 7,1 proc. – 2026 metais bei 7,4 proc. – 2027 ir vėlesniais metais.
Anksčiau parlamentas pritarė dar metams pratęsti bankų solidarumo mokestį – planuojama, kad 2025 m. jis atneš 60 mln. eurų.
Iš viso Gynybos fondo sprendimai leis užtikrinti papildomą beveik 259 mln. eurų finansavimą 2025 m., daugiau nei 425 mln. eurų finansavimą – 2026 m. bei beveik 444 mln. eurų finansavimą – 2027 m.
Šiuo metu Lietuvos gynybos finansavimui skiriama dalis siekia virš 3,1 proc. BVP.
(be temos)
(be temos)
(be temos)