„Ne, tokių svarstymų neturime. Ne tas etapas kalbėti apie tai, nesvarstome“, – Eltai teigė Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Visgi, politikė tikina, kad tokie „aušriečių“ svarstymai jos nestebina.

„Galima buvo prognozuoti, kad taip ir bus, galvojau, kad taip bus, tik neaišku kaip greitai“, – dėstė liberalė.

Tuo metu Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė tikina neatmetanti galimybės, kad „valstiečiai“ gali užimti „Nemuno aušros“ vietą.

„Politikoje visi keliai visą laiką yra svarstomi, tik sprendimai paskui būna įvairūs. Pati Vyriausybės programa yra didžiąja dalimi atliepianti mūsų rinkiminius norus – natūralu, kad programa iš dalies mums yra labai priimtina. Kaip ji įgyvendinama ir iš kokių lėšų tai jau yra kiti klausimai“, – Eltai teigė A. Norkienė.

„Bet kokiu atveju kiekviena politinė jėga gavusi siūlymą tą svarsto. Neatmetame galimybės“, – pridūrė ji.

LVŽS nepyksta ant socialdemokratų dėl to, kad nebuvo pakviesti į koaliciją

„Valstietė“ patikino, kad partija „nelaiko pykčio“ ant socialdemokratų dėl to, kad šie po Seimo rinkimų nepakvietė jų prisijungti prie valdančiosios koalicijos.

Kaip skelbta anksčiau, pasibaigus Seimo rinkimams socialdemokratai svarstė sudaryti koaliciją iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ ir LVŽS. Visgi, į pastarųjų vietą buvo nuspręsta pakviesti „Nemuno aušrą“.

„Nemuno aušros“ gretose pastarosiomis dienomis aptarta ir svarstoma galimybė trauktis iš valdančiosios koalicijos. Eltos žiniomis, šią idėją valdančios partijos kolegoms pasiūlė „aušriečių“ lyderis R. Žemaitaitis. Pasitraukimas iš koalicijos aptartas ir praėjusią savaitę vykusiame „Nemuno aušros“ frakcijos posėdyje.

Kaip skelbta anksčiau, pirmadienį „Nemuno aušros“ pirmininkas R. Žemaitaitis pareiškė kelsiantis klausimą dėl buvimo koalicijoje, jeigu artimiausiu metu nebus pateikta jo kandidatūra į Seimo vicepirmininko pareigas.

„Artimiausiu metu mes iškelsime klausimą – ar gali „Nemuno aušra“ toliau dalyvauti valdančiojoje koalicijoje, ar negali dalyvauti valdančiojoje koalicijoje ir kaip koalicijos partneriai yra nusiteikę laikytis koalicinio susitarimo“, – po koalicinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė R. Žemaitaitis.

Anksčiau koalicijos partneriai teigė, kad „Nemuno aušros“ lyderis į šias pareigas galėtų būti teikiamas tuomet, kai išsispręs jo teisinės problemos. Visgi, R. Žemaitaitis tikina manąs, kad, panaikinus jo teisinę neliečiamybę, trukdžių siekti Seimo vicepirmininko pareigų – nebeliko.

Savo ruožtu Seimo pirmininkas S. Skvernelis pirmadienį pakartojo, kad R. Žemaitaitis į Seimo vicepirmininko pareigas bus teikimas tuomet, kai bus išspręstos „teisinės problemos“.

Šiuo metu Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoje byla kurioje R. Žemaitaitis kaltinamas neapykantos prieš žydų tautybės asmenis kurstymu ir viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams, jų neigimo ar šiurkštaus menkinimo.

Seimo statutas numato, kad parlamento vadovas galu turėti 7 vicepirmininkus. Trys postai yra deleguoti didžiausios valdančiosios socialdemokratų frakcijos atstovams – Juozui Olekui, Rasai Budbergytei bei Orintai Leiputei. Taip pat pora – opozicijos atstovėms Viktorijai Čmilytei-Nielsen bei Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei. Du vicepirmininko postai deleguoti ir „aušriečiams“, tačiau kol kas į šias pareigas paskirta tik viena Agnė Širinskienė.