Plane numatyta ambicija iki 2030 m. Vilniui tapti klimatui neutraliu miestu, pagerinti viešojo transporto pasiekiamumą, automobilių parkavimo infrastruktūrą. Siūlymui taryba pritarė bendru nutarimu.

Naujajame veiksmų plane iki 2027 m. numatoma plėsti viešojo transporto sistemos tinklą, sukuriant 8 naujus maršrutus, įrengiant 93 naujas stoteles ir didinant maršrutų kiekį mažiau urbanizuotose miesto teritorijose.

Savivaldybė žada kurti patogesnę viešojo transporto bilietų įsigijimo sistemą, plėsti bilietų pardavimo vietų tinklą, tęsti transporto priemonių modernizavimą.

Programoje taip pat keliamas tikslas integruoti Vilniaus regiono vežėjų tvarkaraščius į bendrą sostinės viešojo transporto sistemą, tokiu būdu sudarant geresnes sąlygas užmiesčio gyventojams naudotis viešuoju transportu.

Didins parkavimo vietų skaičių

Vilniaus miesto savivaldybė planuoja, pertvarkant gatves papildomai įrengti 150 parkavimo vietų, taip pat žada susitarti su prekybos centrais, kad jiems priklausančiose automobilių stovėjimo aikštelėmis galėtų naudotis ir gyventojai.

„Veiksmų plano iki 2027 m. laikotarpiu planuojama susitarti ir atverti 17 prekybos centrų aikšteles gyventojams automobilius statyti nakties metu“, – rašoma darnaus judumo veiksmų plane.

Taip pat gyventojams planuojama atverti ne mažiau kaip 6 įmonei „Susisiekimo paslaugos“ eksploatuojamas automobilių stovėjimo aikšteles ir įveiklinti 9 naujas „JUDU“ stovėjimo aikšteles.

Sostinės savivaldybė numatoma „Statyk ir važiuok“ aikštelių, kuriose vairuotojai gali palikti savo automobilį ir kelionę tęsti viešuoju transportu, tinklo plėtra. Šiuo metu veikia 3 tokios aikštelės, o iki 2027 m. planuojama įrengti dar vieną – Nemenčinės pl. 2A.

Mažos taršos zonos įsigaliojimas

Nuo sausio 1 d. dalyje Vilniaus senamiesčio įsigalioja mažos taršos zona, kurioje numatoma riboti taršių transporto priemonių, su vidaus degimo varikliais, patekimą.

Prognozuojama, kad pritaikius šias priemones iki 2027 m. bus 47 proc. sumažintas transporto priemonių srautas, 72 proc. sumažintos CO2 emisijos. Savivaldybė pažymi, kad jei šie tikslai bus pasiekti, daugiau gatvių erdvių būtų galima panaudoti laisvalaikio ir kavinių veiklai bei bus svarstoma transformuoti šias gatves į pėsčiųjų zonas.

Savivaldybė taip pat teigia, kad krovinines transporto priemones ilgainiui galėtų pakeisti krovininiai dviračiai, kurie taikomi daugelyje Europos miestų.

„Ne išimtis galėtų būti ir Vilniaus miestas. Įvedus mažos taršos zoną, kartu bus vertinamos naujų paslaugų įvedimo galimybės, kaip pvz., krovinių gabenimas krovininiais dviračiais“, – pažymima darnaus judumo plane.

Vilniuje mažos taršos zonos ribas bus nustatomos teritorijoje, apribotoje šiomis gatvėmis: Islandijos, Vilniaus (nuo Islandijos iki Trakų gatvės), Klaipėdos, Liejyklos (nuo Vilniaus iki Totorių gatvės), Benediktinių (nuo Vilniaus iki Šv. Ignoto gatvės).

Veiksmų planui iki 2027 m. planuojama skirti apie 506 mln. eurų, kurių didžiausia dalis būtų finansuojama savivaldybės biudžeto lėšomis.