– Praėjo mokslo ir žinių šventė. Kaip sutikote ją? Ar buvo vaikų, kuriuos reikėjo detoksikuoti?
– Iš tikrųjų tik vienas. Mes labai džiaugiamės, kad nebuvo kaip prieš daug metų, kai būdavo labai daug paauglių atvežama į skubios pagalbos skyrių. Vakar turėjome vieną nelabai sunkiai apsinuodijusį. Tikrai džiugu.
– O apsinuodijo kuo?
– Alkoholiu, ir dar greičiausiai kažko pauostė, parūkė.
– Kokios yra tendencijos? Vaikai dabar dažniau vartoja alkoholį ar visgi yra apsinuodijimų kitokiomis medžiagomis?
– Sakyčiau, daugiau yra mišrių apsinuodijimų, kai jie panaudoja ir inhaliacinių medžiagų, t. y. parūko, paveipina kažko, kur neaišku, kokių medžiagų yra įdėta, ir šalia to truputėlį alkoholio išgeria. Todėl dažnai matome mišrų apsinuodijimą su visais to padariniais, kai jie atsiduria pas mus.
Skubios pagalbos skyrių su lengvu apsinuodijimu dažniausiai nepatenka, patenka tie, kuriems reikia skubios pagalbos čia ir dabar.
– Kokie tai būna apsinuodijimai? Ar labai sunkūs?
– Į skubios pagalbos skyrių su lengvu apsinuodijimu dažniausiai nepatenka, patenka tie, kuriems reikia skubios pagalbos čia ir dabar. Tai dažniausiai sąmonės netekimas, sąmonės sutrikimas, gausus vėmimas, prakaitavimas, širdies ritmo sutrikimai.
– Kokių sunkiausių atvejų esate turėjusi? Kas jums įstrigo?
– Na, žinote, vaikai, kai vartoja patys, jie sąmoningai paima tas medžiagas. Prieš keletą savaičių turėjome atvejį, kai mažas vaikas, vienerių metų, surado kvaišalus, suaugusiųjų padėtus ne vietoje, ir, aišku, būklė buvo labai sunki. Tai labai įstrigęs atvejis, tačiau pasibaigė laimingai. Na, praeitos savaitės atvejis, kai atvežtas komos būsenos trylikametis, promilių – 3,45, tai yra daug. Ir vaikai dažnai nepasako, iš kur jie gauna kvaišalų, alkoholio. Vakarykštis atvejis – 2 prom. alkoholio. Mums paauglys aiškina, kad gėrė tik sidro. Kažin. Nelabai turbūt tikėsime. Na, bet čia jau mes turbūt išsiaiškinti iki galo negalime, mums tada padeda policija, vaikų teisių, socialiniai darbuotojai. Tačiau išsiaiškinus reikia tą žinia skleisti – kur yra prieinamumas. O mes, medikai, padedame toje situacijoje, kai reikia gelbėti gyvybę ir atstatyti sveikatą. Tačiau visos kitos prevencinės priemonės iš medikų pusės – turbūt tik žinia, kas gali būti blogai.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Mes, kaip visuomenė, turbūt turime ne bausti, bet ieškoti būdų, kaip sumažinti prieinamumą, kaip sumažinti vartojimą. Prieš 15–20 metų vaikai, paaugliai labai lengvai įsigydavo alkoholio – nueidavo prie parduotuvės, paprašydavo ir už keletą centų kažkas nupirkdavo, atnešdavo, taip pat galbūt nebuvo daug pasirinkimo įvairių medžiagų, kokių mes turime dabar, – įvairių sintetinių medžiagų, tablečių, cigarečių – elektroninių ir ne elektroninių. Dabar pasirinkimas žymiai platesnis, užtai mūsų matomas apsinuodijimų spektras irgi platesnis.
Jei tos medžiagos suvartota žymiai daugiau, nei organizmas gali priimti, mes galime nebesuspėti išgelbėti.
– Kokią grėsmę kelia tokios medžiagos? Nes, kaip suprantu, tų medžiagų yra daugybė ir įvairiausių, kartais turbūt net nespėjama rasti priešnuodžių toms medžiagoms. Kaip medikai kovoja su tuo?
– Jūs teisus – nespėjama sekti paskui naujas išrandamas ir tiekiamas į rinką medžiagas. Kokie gali būti padariniai? Padariniai labai įvairūs ir priklauso nuo suvartoto medžiagos kiekio, nuo kartu naudojamų medžiagų, pavyzdžiui, su alkoholiu gali būti žymiai stipresnė reakcija. Ir vėlgi kiekvienas organizmas reaguoja labai individualiai. Vienam gali ta medžiaga sukelti tik linksmumą, liūdesį, tokius simptomus, kaip, pavyzdžiui, apsinuodijus kanabinoidais, kitam gali sukelti net ir visišką sąmonės netekimą, kvėpavimo sustojimą, kaip opiatai, pavyzdžiui, ir jei tos medžiagos suvartota žymiai daugiau, nei organizmas gali priimti, mes galime nebesuspėti išgelbėti.
– Kaip galvojate, kodėl vaikams kyla noras vartoti alkoholį, įvairius kvaišalus? Kas tai – mada, noras pritapti?
– Turbūt viskas kartu. Tačiau viskas turbūt prasideda nuo šeimos. Vaikas turi jaustis saugiai ir šeimoje, ir mokykloje. Jeigu jam saugumo nors kiek pritrūksta, jis pradeda ieškoti, kur jis gali jaustis saugiai, kur jis gali būti pripažintas, tada jis pripažinimo ieško tarp draugų, bando pritapti ir būti toks, kaip jo draugai, kuriems, galbūt jam atrodo, gerai sekasi. Na, šeima čia visada vaidina labai svarbų vaidmenį, turbūt negalima kaltinti vien mokyklos – kad mokykloje draugai blogi, šeima irgi turi atsigręžti. Ir mes turbūt visi kartu turime kažką daryti – kalbėti, bendrauti, skleisti žinią.
(be temos)