„Jeigu (rusų kalbos mokėjimas – ELTA) nebuvo nurodomas kaip būtina priemonė susikalbėti, tai tokių darbo vietų su reikalavimu mokėti išskirtinai rusų kalbą nematėme“, – LRT radijui penktadienio rytą teigė I. Balnanosienė.

„Tai pasitaiko tuose skelbimuose, kurie susiję su darbo vieta, kurioje yra reikalinga bendrauti su kalbančiaisiais rusų kalba. Jeigu pasižiūrėtume į skaičius, tai pernai turėjome 174 tūkst. laisvų darbo vietų, iš kurių 5-iuose tūkst. rusų kalba buvo įvardinta kaip reikalavimas arba privalumas“, – nurodė ji, įvardindama, kad dažniausiai rusų kalbos reikalaujama iš administratorių ir logistikos įmonių darbuotojų.

Visgi, pasak Užimtumo tarnybos direktorės, pastaruoju metu kalbos mokėjimas apskritai dažniau yra nurodomas ne kaip reikalavimas, o kaip privalumas.

„Pastebima, kad darbdaviai kaip privalumą dažniau nurodo anglų, vokiečių kalbas, taip pat kitų kalbų mokėjimą, pavyzdžiui, norvegų, ispanų, graikų kalbas. Tai priklauso nuo to, kas yra įmonės steigėjas, kaip joje yra komunikuojama. Tačiau apskritai mažėja kalbų nurodymas kaip reikalavimas, dažniau tai tampa privalumu“, – aiškino I. Balnanosienė.

„Tiesa, dažnai matome lenkų kalbos reikalavimą būtent Vilniaus rajono tam tikrose įstaigose ir įmonėse“, – pažymėjo ji.

ELTA primena, kad reikalavimą darbo vietoje mokėti rusų kalbą viešai imta aptarinėti po to, kai žinoma vaikų ligų gydytoja Indrė Plėšytė-Alminė viešai paskelbė karą Ukrainoje pradėjusios šalies kalba nebeteiksianti konsultacijų. Portalui Delfi.lt žinoma medikė nurodė, jog tokį sprendimą lėmė jos asmeninės vertybės.

Savo ruožtu sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tikino, jog pagalba ligoniams turėtų būti prieinama jų nediskriminuojant kalbos pagrindu. Visgi, ministerijos vadovė pripažino, kad medikai, nemokantys rusų kalbos, tokių konsultacijų teikti ir neprivalo.