Krebžda ventiliacijos angose

Uostamiesčio Pušyno gatvėje viename vadinamųjų chruščiovinių daugiabučių gyvenantys žmonės džiaugėsi namo atnaujinimu, bet neseniai pajuto, kad turi neprašytų kaimynų. Name įsiveisė kiaunės.

Socialiniuose tinkluose kaimynai dalijasi nelinksma patirtimi.

Naktimis šie žvėreliai krebžda ventiliacijos angose.

Vienas namo gyventojas pastebėjo, kad žvitrus žvėrelis įsilaužė pro plastikines ventiliacijos šachtos groteles ir paliko buto šeimininkui nemalonių savo apsilankymo pėdsakų – išmatų.

Kita moteris pasakojo mačiusi kiaunę pro orlaidės langelį, gyvūnas buvo taip pat įsibrovęs į butą.

Kad neprašyti svečiai – tikrai kiaunės, žmonės įsitikino apsilankę namo palėpėje.

Vaizdas buvo ne tik nemalonus, bet ir šiurpus – palėpė buvo nuklota sudraskytų balandžių gaišenomis.

Gyventojai kreipėsi į namo administratorius, jie pastatė palėpėje spąstus, bet gudrūs žvėreliai nekreipia dėmesio į juose paliktą masalą.

Tame pačiame kvartale gyvenantys klaipėdiečiai dalijosi patirtimi, kad taip pat girdi krebždesį ir tai vyksta ne naktį, o ryte.

Girdėti namuose tokius neįprastus garsus – labai nejauku.

Krebždenimas panašus į garsą, kai šuo nagais braižo duris.

Keisčiausia, kad tai vyksta daugiabučiame name, kuriame nėra palėpės.

Naikinti nesiima

Su įvairiais parazitais kovojančių įmonių specialistai tikino su kiaunėmis neturintys reikalų. Tai esą laukiniai gyvūnai ir apie juos derėtų kalbėti su medžiotojais.

Tiesa, bendrovės „Dezinfa“ tinklalapyje teigiama, kad kartais laukiniai gyvūnai tampa problema gyventojams. O vieni daugiausiai problemų keliantys yra šeškai ir kiaunės.

„Šie gyvūnai kenkia žmogaus turtui, augintiniams, augalams, pasėliams. Yra tikimybė, kad šie gyvūnai gali pernešti ir žmogaus sveikatai pavojingas ligas. Kovoti su laukiniais gyvūnais, naudojant nuodus, šaudymą ir kitas nehumaniškas priemones, nerekomenduotina“, – teigiama įmonės tinklalapyje.

Bendrovė „Dezinfa“ skelbiasi galinti patarti, kaip atbaidyti laukinius gyvūnus jų nežudant.

Mieste gyvena labai seniai

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Valdemaras Zakaras nė kiek nenustebo išgirdęs apie tai, kad uostamiesčio gyventojai savo namuose susiduria su kiaunėmis.

Vieta: kiaunės mėgsta žmonių namus, kuriuose mielai ir įsikuria. Vestos Jašinskaitės nuotr.

„Apie kiaunes mieste girdžiu nuolat ir gana dažnai. Tai yra problema, ir ne tik žmonių, kurie gyvena individualiuose namuose. Jos išknisa apšiltinamąjį sluoksnį, nuo to kenčia namų terminė varža. Galima įsivaizduoti, kokia būna smarvė, kai žvėrelis į tokį tarpsienį suneša savo grobį. Klaipėdoje ši problema – ne nauja, ji egzistuoja nuo sovietmečio. Esu girdėjęs, kad kiaunės gyveno Jūreivystės mokykloje I. Kanto gatvėje“, – pasakojo Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas.

Kalbėdamas apie tai, kaip laukiniai gyvūnai patenka į daugiabučius namus, Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas pasakojo pats matęs didelį kiaunės patiną, išlendantį iš mūrinio namo rūsio.

Žvėrelis netrukdomas išsirangė pro atvirą rūsio langelį ir įsliuogė į kitą tokį pat langą. Jiems žmonių namai tampa normalia gyvenamąja aplinka.

Vienas būdų – bandyti užsandarinti visus įėjimus į pastatą per rūsį.

Tačiau atnaujinant daugiabučius namus sienos neretai šiltinamos akmens arba stiklo vata. Tokios medžiagos kiaunėms – lyg kopėčios, jos lengvai kabarojasi jomis, knisa ir rausia sau urvus.

Taip žvėreliai gali padaryti labai didelę žalą – jei tektų keisti jų išdraskytas šiltinimo medžiagas, remontas kainuotų labai brangiai.

Ko gero, kur kas mažiau nuostolių kiaunės gali padaryti, kai sienos šiltinamos kieto polistireno plokštėmis.

Kartais kiaunės lenda į namus net jei ten neranda grobio, o tiesiog patinka vieta. Maisto sau jos atsineša iš lauko.

Klaipėdoje ši problema – ne nauja, ji egzistuoja nuo sovietmečio.

Maitinasi ir balandžiais

Klaipėdoje kiaunių gali būti kur kas daugiau nei kelios dešimtys.

Lietuvoje gyvena dvi kiaunių rūšys. Miškinių kiaunių Klaipėdoje V. Zakarui neteko sutikti.

Mieste sutinkamos akmeninės kiaunės. Jos įsikuria arti žmonių – sandėliukuose, palėpėse, ten, kur trūksta tvarkos.

Daugiabučių namų palėpėse šios kiaunės medžioja balandžius, graužikus.

V. Zakaras pasakojo, kad tai yra labai plėšrus, kraugeriškas gyvūnas.

„Tai yra vikrus žvėris, kuris gali daug kur pralįsti. Kad kiaunės gyvena Klaipėdoje, neturėtų stebinti, esu matęs dokumentinį filmą apie Vienos katedros gyvūnus, tarp jų buvo ir akmeninės kiaunės, – pasakojo Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas. – Šių kiaunių esu pagavęs savivaldybės pastate Liepų gatvės pradžioje, kur anksčiau buvo muziejaus padalinys. Jų buvo ir kiek tolėliau socialines paslaugas teikiančiame padalinyje Vytauto gatvėje. Tai yra pats miesto centras.“

Reikės laiko ir kantrybės

Pagalbos prašymų V. Zakaras išgirsta neretai.

Ne kartą jis yra paskolinęs ir savo turimus įrenginius. Tačiau skolinimo patirtis – prasta, po pusmečio, žiūrėk, paaiškėja, kad toks vertingas daiktas nukeliavo kažkur, iš kur jo atgauti nebeįmanoma.

„Tai labai gudrus žvėrelis, reikia mokėti jį pagauti, turėti kantrybės. Gaudyti spąstais kiaunes nedraudžiama. Jeigu plėšrūs žvėrys ūkio subjektams daro žalą, juos galima gaudyti leidžiamais būdais. Tai yra gyvagaudžiai spąstai, jų galima įsigyti tam tikrose parduotuvėse. Tai yra į narvelį panašūs įrenginiai, gyvūnas įlenda vidun, ir varteliai užsidaro. Galima naudoti ir selektyvinius spąstus, kurie gyvūną iškart užmuša. Juos paspęsti reikia mokėti“, – pasakojo V. Zakaras.

Dar vienas būdas atsikratyti nepageidaujamos kaimynystės – užsandarinti palėpes, rūsius ir visas šachtas, pro kurias gyvūnai patenka į pastatą.

Bet visų efektyviausias būdas – šiuos žvėrelius gaudyti.

Paprašytas pagalbos V. Zakaras dažniausiai pataria, kaip atsikratyti kiaunių kaimynystės, bet iškart įspėja – prireiks daug laiko ir kantrybės.