Tvarkingai surikiuoti verslo atstovai laukė susitikimo su šalies vadovu. Paprastai vadinamosios protokolinės minutės, kai žiniasklaidai leidžiama filmuoti, trunka ne ilgiau kelių, tačiau šįkart išsitęsė iki kone 10 minučių.

Panašu, kad ir prezidentas rado progą pasakyti, ką galvoja. Lyg tarp kitko pakvietė socialdemokratus, konservatorius, liberalus ir „Nemuno aušrą“ atsisakyti užsiimtos pozicijos arba paprasčiau tariant – mažiau kritikuoti.  

„Atsisėdu ant sėdmaišio ir liepiu nešti man pasiūlymus, o aš juos kritikuosiu. Labai lengva ir nereikia didelės išminties kritikuoti kitų pateiktus pasiūlymus“, – šnekėjo Gitanas Nausėda. 

Siekiant tinkamai finansuoti diviziją ir krašto apsaugai skirti 5–6 proc. nuo BVP, Lietuvai reikės papildomų 12 mlrd. eurų. Prezidentas tikisi, kad bent trečdalį tokios sumos paimti pavyks tiesiog iš ekonomikos augimo.

„Galėtume surinkti 30–40 proc. iš to poreikio, tuomet dar 30–40 proc. būtų iš skolinimo, o likusios priemonės – mažinant PVM šešėlį, didinant Lietuvos banko pelno įmoką nuo užsienio atsargų“, – teigė prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Pernai ekonomika Lietuvoje augo 2,5 proc. Anot prezidento, reikia, kad kasmet augtų kone pusantro karto daugiau – apie 4 proc. 

„Spartesnį ekonomikos augimą prezidentas mato kaip centrinį finansavimo šaltinį“, – aiškino prezidento patarėjas.

Verslas pritaria, bet prašo pagerinti sąlygas.

Pinigų gynybai valstybė galėtų skolintis ir iš savo gyventojų. Einamosiose sąskaitose guli milijardai eurų, už kuriuos jie negauna nieko.

„Geriau mokėtumėme savo žmonėms, kurie laiko tuos indėlius, didesnes palūkanas vietoje, nes tie pinigai vėlgi liktų pas mus, kurtų pridėtinę vertę“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Tokį modelį prezidentas nusižiūrėjo iš prancūzų. Gyventojai galėtų atsidaryti taupomąsias sąskaitas nacionaliniame plėtros banke.

Tai nebūtų terminuoti indėliai, tačiau valstybė už ten laikomus pinigus mokėtų palūkanas. Tiesa, tarpininkauti greičiausiai turės komerciniai bankai. 

„Kritikuotina, nes iš principo turi sukurti visiškai naują sąskaitos tipą“, – akcentavo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. 

Esą būtų užtekę ir gynybos obligacijų, tik, kad jomis nebuvo tinkamai pasinaudota.

„Buvo pateikiamos gana juokingos palūkanos ir tai nesulaukė jokio palaikymo. Vis dėlto turi būt komercinis elementas, jeigu valstybė nori iš jų skolintis, tai ji turi sąžiningai skolintis iš gyventojų protingomis palūkanomis, kaip skolintųsi iš užsienio“, – pabrėžė A. Romanovskis.

Kokias dabar palūkanas valstybė gyventojams galėtų mokėti, prezidentūra sako – neaišku. Bet atsižvelgtų į infliacijos lygį.

„Bet koks papildomas dydis jau yra galimybės gyventojui taupyti“, – sakė V. Augustinavičius.

Dar vienas siūlymas – raginti pensijų fondus daugiau investuoti Lietuvoje, ne užsienyje. Kol ekonomikos augimas atneš daugiau pinigų, Lietuvai teks daugiau skolintis.

„Pirma – skolintis rinkose savarankiškai, vėliau – perfinansuojant naudojantis būsimais bendrais Europos Sąjungos tam tikrais finansavimo mechanizmais“, – šnekėjo prezidento patarėjas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tiesa, neaišku, ar galimybė gynybai skolintis bendrai su kitomis Europos Sąjungos šalimis apskritai atsiras.

„Sekmadienį Lietuvoje viešės Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen, tad tikrai susitikimo metu kelsiu ir šį klausimą. Jeigu mes gynybos nematome, kaip Europos solidarios rūpesčio sferos, tai galbūt ir Lietuvai nereikia rimtai žiūrėti į Europos pietus ir į kankinančią migracijos problemą?“, – svarstė premjeras Gintautas Paluckas.

Kad šansų ne per daugiausia, G. Nausėda pats pareiškė po neoficialaus Europos lyderių susitikimo. 

„Matome tam tikrų į stabilumą arba į minimalų biudžeto deficitą orientuotų valstybių kitokį požiūrį, todėl pernelyg dideliu optimizmu šiuo klausimu šiandien dienai nespinduliuočiau“, – kalbėjo prezidentas.

Be to, iš pradžių sakęs, jog didinant gynybos finansavimą naujų mokesčių gyventojams neatsiras, dabar nebėra toks kategoriškas.  

„Šiuo momentu negalėčiau atsakyti, ar mokesčių didinimas yra, kaip jūs sakote, būtinas. Palaukime Europos Sąjungos sprendimo“, – nedaugžodžiavo G. Nausėda. 

O iš Vyriausybės kol kas tyla. Nei finansų ministras, nei premjeras nieko konkretaus kol kas nepasiūlė.