Dar pernai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinio direktoriaus Arūno Bubnio sprendimu sovietinių kolaborantų L. Giros ir S. Nėries gatvių pavadinimai turėjo būti pašalinti.

Sprendimas turėjo būti įgyvendintas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo šio sprendimo gavimo dienos.

Vis dėlto, praėjus daugiau nei metams, Klaipėdos politikai praėjusią savaitę nusprendė tiek S. Nėries, tiek L. Giros gatvių pavadinimus palikti.

Be to, dėl S. Nėries gatvės pavadinimo pakeitimo buvo surengta klaipėdiečių apklausa.

Iš viso balsavo 709 gyventojai, tačiau į jų nuomonę neatsižvelgta.

Vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse D. Kerekeš, prižiūrinti, kaip savivaldybės laikosi Lietuvos įstatymų, neatmetė, kad uostamiesčio politikams teiks reikalavimą.

„Šiuo metu yra vertinami Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimai dėl gatvių pavadinimų ir veikiausiai bus pateiktas reikalavimas vykdyti įstatymą. Jei reikalavimas nebus vykdomas, ginčas persikels į teismą“, – pabrėžė D. Kerekeš.

Šiuo metu yra vertinami Klaipėdos savivaldybės tarybos sprendimai dėl gatvių pavadinimų.

Dėl teismo praėjusią savaitę, kai tik sužinojo apie Klaipėdos politikų sprendimą nevykdyti vadinamojo Desovietizacijos įstatymo, prasitarė ir LGGRTC generalinis direktorius A. Bubnys.

D. Kerekeš neslėpė, kad gatvių pavadinimo keitimo klausimas nėra toks paprastas, nes šiuo atveju kalbama ne tik apie privalomą vykdyti įstatymą, čia esą susikerta skirtingi politikų požiūriai.

„Tačiau įstatymai galioja visiems, ir Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad savivaldybės turi tam tikrą savarankiškumą, bet tokį savarankiškumą, kokį suteikia įstatymai. Savivaldybė turi teisę pasirinkti gatvės pavadinimą, bet kur yra tam tikri apribojimai iš aukščiau, šiuo atveju Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas, jis yra privalomas visiems“, – akcentavo D. Kerekeš.