Pasaulinė praktika

Detaliai pristatęs tyrimo tikslus, būdus ir rezultatus Carlo Monti, aplinkos apsaugos mokslų daktaras, konsultacinės bendrovės „TIG Environmental“ vykdantysis direktorius Europai, atsakė į pagrindinį klausimą apie bendrovės „Grigeo Klaipėda“ iš dalies biologiškai nevalytų nuotekų patekimo į Kuršių marias poveikį.

Specialistų naudoti tyrimui modeliai yra įprasti pasaulyje, juos nuolat naudoja ir Italijos aplinkosaugos specialistai.

Specialistas nurodė, kad vykdant tyrimą vadovavosi 2004 metų Europos Sąjungos direktyva dėl atsakomybės aplinkos apsaugai. Direktyva nustato principus ir metodus, kaip turi būti nustatoma ir vertinama žala aplinkai.

Pagal ją esminis dalykas tiriant tokio pobūdžio aplinkosauginius incidentus yra nustatyti realų poveikį gamtos elementams ir jo dydį, taip pat kaip šis poveikis gali būti kompensuojamas atkuriant prarastus gamtos išteklius.

Pasak specialisto, azoto ir fosforo taršos poveikio neaptikta nė viename tyrimo etape, kad ir kokiu būdu buvo atlikti tyrimai. Tirtas ir biocheminis deguonies suvartojimas (BDS) – rodiklis, matuojantis deguonies kiekį, kurio reikia mikroorganizmams, kad per tam tikrą laikotarpį (per 5 arba 7 paras) biochemiškai suardytų organines medžiagas vandenyje esant tam tikroms sąlygoms.

Specialistas patikino, kad naudotų tyrimui duomenų visuma leidžia jam teigti, jog nedidelis BDS poveikis, kuris pasireiškia per ištirpusio deguonies sumažėjimą vandenyje, galėtų būti jaučiamas ties bendrovės „Klaipėdos vanduo“ išleistuvu, kuriuo naudojosi ir „Grigeo Klaipėda“, bei uoste.

Tarša galėjo pasiekti iš Nemuno

Italijos mokslininko C. Monti teigimu, Kuršių marios maitinamos didžiulio, sraunaus Nemuno, nešančio milžinišką kiekį vandens į Klaipėdos sąsiaurį, kuriame išleidžiamos bendrovės „Klaipėdos vanduo“ nuotekos, su į jas patekusiomis iš dalies išvalytomis „Grigeo Klaipėda“ nuotekomis, viršijo leistiną taršos normą.

Pasak specialisto, azoto ir fosforo taršos poveikio neaptikta nė viename tyrimo etape, kad ir kokiu būdu buvo atlikti tyrimai.

Tačiau BDS koncentracija Klaipėdos sąsiaurio, kuris priskirtinas prie labai pakeistų vandens telkinių dėl žmonių veiklos, vandenyje greitai išsisklaidydavo, o taršos poveikis prie „Klaipėdos vandens“ išleistuvo į sąsiaurį buvo nedidelis.

Mokslininkas pateikė proceso dalyviams piešinį, kuriame ryškėjo, kad atlikus modeliavimą blogiausio scenarijaus atveju taršos paveikta teritorija yra ties „Klaipėdos vandens“ išleistuvu, uoste.

Mokslininko teigimu, tokia tarša negalėjo padaryti didelio poveikio Kuršių marių, Klaipėdos sąsiaurio ir Baltijos jūros vandens kokybei, nes didžiuliai vandens srautai labai greitai keičia šią situaciją.

Kai tik tarša nutraukiama, žuvys grįžta į šią vietą, poveikis joms nejaučiamas, o ekologinė sistema atsistato.

Tik uoste, kur yra apie pusšimtis savo nuotekas išleidžiančių įmonių, BDS tarša yra didesnė nei normali ir šią taršą gali jausti jautresnės žuvų rūšys, tačiau reali žala, remiantis Europos Sąjungos direktyva dėl atsakomybės aplinkos apsaugai, ir joms nenustatyta.

Tuometis konsultacinės bendrovės „TIG Environmental“ prezidentas Dennis Farley teisme taip pat pateikė paaiškinimus apie tai, kas buvo nustatyta remiantis oficialiais Lietuvos institucijų monitoringo duomenimis.

Ekspertas nurodė, kad šie duomenys nerodo labai staigių ir reikšmingų pokyčių dėl bendrojo azoto ir fosforo.

O tai paaiškinama tuo, kad bendrovės išleisti nuotekų kiekiai, lyginant su Nemunu atkeliaujančiais teršalais, yra per maži, kad galėtų turėti įtakos. Mat azoto koncentraciją Kuršių mariose lemia Nemunu atkeliaujantys jo srautai.

Diskutavo su Lietuvos mokslininkais

Specialistai sulaukė advokatų klausimų ne tik apie taršos poveikį, bet ir šios taršos kompensavimo būdus.

C. Monti patikino, kad kitose šalyse įprasta pirmiausiai žalą gamtai gyventojams atlyginti per įvairius projektus, o piniginė kompensacija taikoma tik paskiausiai.

Užsienio specialistų liudijimą prokuratūros prašymu stebėjo ir Lietuvos mokslininkai.

Jie turėjo klausimų dėl italų taikytų tyrimo modelių ir teigė manantys, kad modelių naudojimas galėjo nebūti labai tikslus, nes tyrimui trūko duomenų, todėl rezultatai galėjo atspindėti tik bendrą situaciją.

Modeliavimui buvo panaudoti oficialūs duomenys, kuriuos teikė atsakingos Lietuvos institucijos. Tačiau kartu Lietuvos mokslininkai pripažino, kad esminių skirtumų tarp jų ir „TIG Environmental“ parengtose ataskaitose gautų rezultatų nėra.

Italų mokslininkas patikino, kad visiškai pasitiki tyrimų duomenimis, nes tyrimui buvo naudojami blogiausio laikotarpio, t. y. 2019 metų, duomenys, kai Nemuno lygis buvo žemiausias, vasara buvo itin karšta, o taršos lygis galėjo būti didžiausias.

Italų mokslininkas patikino, kad visiškai pasitiki tyrimų duomenimis, nes tyrimui buvo naudojami blogiausio laikotarpio, t. y. 2019 metų, duomenys, kai Nemuno lygis buvo žemiausias, vasara buvo itin karšta, o taršos lygis galėjo būti didžiausias.

Tikisi išieškoti 48 mln. eurų

Byloje pareikštas daugiau kaip 48 mln. eurų civilinis ieškinys dėl gamtai padarytos turtinės žalos.

Kiek anksčiau byloje jau buvo apklausti Klaipėdos universiteto mokslininkai bei Gamtos tyrimų centro atstovas. Savo atsakymuose specialistai pažymėjo, kad ir teršalų lašas, patekęs į gamtą, veikia neigiamai.

Tačiau jie nenustatė bendrovės nuotekomis į Klaipėdos sąsiaurį patekusiais teršalais sukeltos didelės žalos (reikšmingo neigiamo poveikio) aplinkos elementams fakto, o bendrovės išleisto BDS7 poveikis, pasak Gamtos tyrimų centro mokslininko, Klaipėdos sąsiauryje buvo palyginti nedidelis ir jis turėjo išnykti per penkias dienas.

Kaltinimai – 14 asmenų

Apie tai, kad iš „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias per įmonės „Klaipėdos vanduo“ nuotekų kolektorių galėjo būti išleidžiamos iš dalies biologiškai apvalytos nuotekos, paaiškėjo 2020 m. sausį.

Su tuo susijusi byla šiuo metu nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme. Joje sprendžiama dėl 14 asmenų atsakomybės.

Tiesiogiai už nuotekų valymą ir valymo įrenginių modernizavimą atsakingi buvę bendrovės vadovai, prisipažinę dėl savo ilgametės neteisėtos veiklos, prokuratūros sprendimu, nuo atsakomybės byloje yra atleisti.

Bendrovė dėl išleistų teršalų yra prisiėmusi atsakomybę ir įsipareigojusi iš Kuršių marių pašalinti visus jai inkriminuojamus teršalus.

Šiam tikslui įgyvendinti su Aplinkos apsaugos departamentu derinamas aplinkos atkūrimo priemonių planas, kuris numato dvi teršalų iš Kuršių marių išėmimo priemones – paviršinių nuotekų valymo įrenginių Klaipėdos mieste įrengimą ir teršalus kaupiančių nendrių biomasės Kuršių marių gamtinėje aplinkoje pjovimą.