„Kaip bebūtų, ta statistika galime manipuliuoti įvairiai, bet reikia suprasti, kad žmonių įpročių keitimas yra labai ilgas procesas. Vidutiniškai žiūrint, apie 50 procentų plastiko pakuočių dar yra mišrių atliekų sraute, tas pats yra su stiklu“, – šnekėjo bendrovės „Energesman“ vadovas Algirdas Blazgys.

Kas dešimtas į mišrių šiukšlių konteinerį išmetamas kilogramas vis dar yra stiklo.

„Kiekvieno daugiabučio namo 100 metrų atstumu yra stiklo konteineriai. Reikia paklausti savęs, ar mes visada nunešame stiklinį stiklainiuką, butelį į stiklo konteinerį“, – kalbėjo aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

LNK žurnalistai paklausė praeivių, ar jie rūšiuoja stiklą.

„Taip, rūšiuoju“, – teigė pašnekovė.

Pašnekovė, paklausta, ar rūšiuoja ir stiklą, atsakė: „Taip, ir stiklą.“

Į klausimą, ar visgi būna, kad to stiklo pakliūva ir į mišrias šiukšles, nurodė: „Kartais, be abejo, patenka.“

Paklausta, kokiais atvejais, ji teigė: „Kai sunku išplauti pakuotę, būna ir taip.“

Specialistai tuo nesistebi, esą išties būna, kad sudūžta uogienių stiklainiai ir tokį stiklą tenka išmesti į mišrias šiukšles. Dažnai stiklą į miestų šiukšliadėžes meta ir turistai, tačiau rūšiuoti stiklą reikia ir tą daryti tikrai nesudėtinga.

„Nereikia nei etikečių lupti, nei kamštelių nuiminėti, visa stiklinė tara turi būti metama į rūšiavimo konteinerį. Svarbu, kad į tuos konteinerius nebūtų metami kiti stiklo duženos, stiklo taurės, lėkštės, nes jos yra pagamintos ne iš tokio pačio stiklo“, – nurodė pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos „Žaliasis taškas“ vadovas Almontas Kybartas.

Vis dėlto tokių netinkamų šiukšlių stiklo konteineriuose randama mažiau nei dešimtadalis. Svarbiausia, pasak atliekų tvarkytojų, nemesti stiklo gaminių su maisto produktais, visą turinį prieš tai reikia išmesti, ar tai būtų sugedęs aliejus ar uogienė.

Nereikia nei etikečių lupti, nei kamštelių nuiminėti, visa stiklinė tara turi būti metama į rūšiavimo konteinerį.

Visas stiklas, kuris išmetamas į mišrias atliekas, patenka pas rūšiuotojus. Tačiau daug šio stiklo čia pakliūva jau kaip smulkios duženos. Rankomis iki šiol rūšiuotojai atrinkdavo tik apie 4 tūkst. tonų, triskart daugiau patekdavo į sąvartynus. Nuo šiol atidarius naują rūšiavimo liniją visos centimetro ir net mažesnės stiklo šukės bus atskirtos ir siunčiamos perdirbti.

„Suprantame, kad dar apie 13 tūkst. tonų mes tiesiog praleidžiame. Supratome, kad iš tų 13 tūkst. tonų stiklo mes galime pagaminti 55 milijonus stiklainių“, – teigė „Energesman“ vadovas.

Deja, stiklainiai neatpigs, pasirodo, stiklas virs visai kuo kitu.

„Stiklas bus paverčiamas plytomis ir plytelėmis statybinėmis, nes silikatas yra gera medžiaga, kurią galima panaudoti. Dabar didžioji dalis stiklo iškeliauja į Lenkiją, nes Lietuvoje stiklo perdirbimo pajėgumai labai riboti“, – pabrėžė A. Blazgys.

Linijoje rūšiuojamas ne tik stiklas, pasirodo, įranga labai tiksliai atskiria keramikos duženas, akmenis, plastiką, o pabaigoje gaunamas labai švarus techninis kompostas – prie atliekų įsimaišiusios žemės. Iš šių žemių Akmenėje gaminamas cementas.

„Pajuokaujame, jeigu dabar statote kažką, pauostykite cementą, nes turėtų būti Vilniaus atliekų kvapas“, – tvirtino A. Blazgys.

Kiekvieną mėnesį vien Vilniuje surenkama apie 600 tonų stiklo atliekų.