Rustamo Liubajevo teigimu, metų pradžioje VSAT parengė planą, kuriame siekiant stiprinti sienos apsaugą su Rusija, numatytas stebėjimo sistemų atnaujinimas, fizinio barjero stiprinimas ir statymas, pasienio patrulio tako įrengimas, papildomo personalo pritraukimas.
„Turime teigiamų indikacijų iš Europos Sąjungos (ES), kad techninės stebėjimo sistemos bus finansuojamos iš Bendrijos finansinių instrumentų. Dėl kitų planuotų priemonių kol kas neturime galimybės (įsigyti, pirkti ar tobulinti – BNS). Atmetus ES planuojamą finansavimą, sienos su Rusija asignavimų poreikis būtų apie 15 mln. eurų“, – šią savaitę kalbėjo pasieniečių vadas.
Dalis infrastruktūros objektų, esančių pasienyje su Rusija, šiuo metu yra fortifikuoti. Rugsėjį kontrmobilumo priemonėmis užblokuotas Panemunės (Karalienės Luizės) tiltas ir Nemuno brasta.
Lietuvos siena su Rusija yra maždaug 275 kilometrų ilgio.
R. Liubajevo teigimu, VSAT šiemet numatyta skirti 110,3 mln. eurų. Tai reiškia, kad asignavimai, palyginti su šiais metais, mažėja 25 mln. eurų.
Pasak vado, biudžetas mažėja dėl jau įsigytų sraigtasparnių, kitų investicinių projektų bei dėl to, jog steigiama Priėmimo ir integracijos agentūra, kuri bus pavaldi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
Vadas vėliau BNS nurodė, jog vienas iš trijų naujų sraigtasparnių, kurių bendra vertė siekia 57 mln. eurų, pasieniečius pasiekti turėtų jau šiemet, kiti du atvyks kitąmet.
„Iki metų pabaigos planuojamas pirmas, (...) kitas – gal kovo mėnesį, o trečias – ateinančių metų trečiąjį ketvirtį“, – tvirtino R. Liubajevas.
Kaip skelbta anksčiau, du iš jų bus pritaikyti VSAT pareigūnams vykdyti radiacinę žvalgybą iš oro, vienas – Kaliningrado tranzito kontrolei.
Radiacinei žvalgybai skirti sraigtasparniai pirkti iš valstybės biudžeto lėšų, skaičiuota, kad jie kainuos 46 mln. eurų, kitas sraigtasparnis įsigytas iš ES lėšų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)