Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Laisvės partijos lyderę Aušrinę Armonaitę, surinkusią 45,94 proc. balsų, Pasaulio lietuvių apygardoje įveikė konservatorė Dalia Asanavičiūtė su 49,10 proc. palaikymo.
Visgi galutiniai rezultatai turėtų paaiškėti po savaitės, ateinantį penktadienį, kai bus suskaičiuoti paštu atkeliavę užsienio rinkėjų balsai – A. Armonaitė teigė dėl rezultato nespekuliuosianti.
„Loterija. (...) Lauksiu (rezultatų – ELTA) ramiai, visiškai ramiai. Kaip bus, taip bus. Matome, kad dalies rinkėjų paštas nepasiekė, dalį pasiekė, yra atviras klausimas, už ką tie balsai sukris, kas vis tik pasieks ambasadą, nes paštas veikia labai skirtingai įvairiose šalyse ir kritinis momentas bus Jungtinė Karalystė“, – žurnalistams partijos štabe sekmadienio vakarą sakė A. Armonaitė.
„Noriu visus nuliūdinti – mumis neatsikratysite. Ir mes nepasiduosime. (...) Visiems, kam yra svarbūs žmogaus teisių klausimai – Laisvės partija toliau yra ir veikia, Ir mes kelsime juos tuose formatuose, kuriuose dirbame“, – pabrėžė „laisviečių“ lyderė, po šios politikės replikos štabe nuaidėjo karšti plojimai.
Laisvės partija toliau yra ir veikia.
Visgi politikė sakė abejojanti, kad naujos sudėties Seimui žmogaus teisių darbotvarkė nebebus prioritetas.
„Ar kiti politikai bandys kažką daryti – neturiu daug vilčių, nes tie patys politikai jau dabar galėjo bandyti daryti ir nepersistengė. Nenoriu skambėti piktai, praeitis yra praeitis bet žinote, turime tą rūpestį“, – teigė A. Armonaitė.
Dėl tolimesnio pirmininkavimo partijoje politikė teigė spręsianti vėliau, po pasitarimo su bendražygiais.
T. Raskevičius tikina gavęs du darbo pasiūlymus
Tuo tarpu Naujamiesčio-Vilkpėdės vienmandatėje apygardoje konservatoriui Žygimantui Pavilioniui pralaimėjęs Tomas Vytautas Raskevičius teigė jau gavęs du darbo pasiūlymus, tačiau iš politinės veiklos partijoje trauktis neketina. Apie partijos primininko kėdę politikas taip pat nepasisakė konkrečiai.
„Mes turime įsivertinti rinkimų rezultatus, tai, kaip mums sekėsi keturis metus dirbti, pasidaryti išvadas. Partijos vadovybės pasikeitimas nėra tikslas savaime – tikslas yra, kad Laisvės partija sugrįžtų, dalyvautų rinkimuose“, – žurnalistams kalbėjo jis.
ELTA primena, kad spalio 27 d. vyko antrasis Seimo rinkimų turas. Pakartotinio balsavimo metu prie balsadėžių išreikšti savo pilietinę valią atėjo 41,31 proc. Lietuvos rinkėjų.
Antrojo turo metu renkami 63 parlamentarai, kandidatuojantys vienmandatėse apygardose. Mandatus į Seimą siekia iškovoti 37 socialdemokratai, 33 konservatoriai, 13 partijos „Nemuno aušra“ narių, 10 demokratų „Vardan Lietuvos“ ir 10 „valstiečių“, 9 liberalai, po 3 Laisvės partijos, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) ir Lietuvos regionų partijos atstovus, pora savarankiškai išsikėlusių kandidatų, du partijos „Laisvė ir teisingumas“ nariai ir vienas Nacionalinio susivienijimo atstovas.
Iš viso vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys – aštuoniose jų nugalėtojas paaiškėjo dar pirmojo turo metu. Tokiu būdu mandatus jau iškovojo pora socialdemokratų, du LLRA-KŠS atstovai, po vietą Seime užsitikrino ir konservatoriai, liberalai, „Nemuno aušra“ bei savarankiškai kandidatavęs Viktoras Fiodorovas.
Likusieji 70 parlamentarų renkami daugiamandatėje apygardoje – rinkėjai dėl jų apsisprendė prieš dvi savaites. Suskaičiavus daugiamandatės rinkimų apygardos rezultatus, socialdemokratų partija surinko daugiausiai palaikymo ir užsitikrino 18 vietų parlamente. Dabartiniai valdantieji konservatoriai liko antri su 17 vietų parlamente, trečioje vietoje – Remigijaus Žemaitaičio vedama „Nemuno aušra“ su 14 mandatų. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškovojo 8 Seimo nario mandatus, Liberalų sąjūdis – 7 mandatus, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) – 6. Kitos politinės jėgos neperkopė 5 proc. kartelės, reikalingos iškovoti mandatų daugiamandatėje apygardoje.
(be temos)
(be temos)