„Tiesą sakant, nepaisant to, kad ponas Landsbergis jau buvo paskelbęs apie savo atsistatydinimą, mes skambinome jam ir kvietėme jį. Jis pagal situaciją, kuri yra partijoje, pasirinko kitus dalyvius. Tačiau skambutis ir kvietimas ponui G. Landsbergiui buvo“, – antradienį Žinių radijui sakė F. Jansonas.
Pirmadienį susitikti su prezidentu G. Nausėda atvyko laikinai vadovavimą TS-LKD perėmusi Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė bei konservatorius Mindaugas Lingė.
Daukanto aikštės rūmuose pirmadienį taip pat apsilankė rinkimus laimėjusių socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė bei jos pavaduotojas Gintautas Paluckas, „Nemuno aušros“ lyderiai Remigijus Žemaitaitis ir Agnė Širinskienė, kartu su bendrapartiečiu Virginijumi Sinkevičiumi atvykęs Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen bei „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
„Prezidento susitikimai su partijomis vyko ir 2020 metais. Eilės tvarka, kad visiems būtų paprasta ir aišku – pagal iškovotų mandatų skaičių“, – antradienį pažymėjo F. Jansonas.
ELTA primena, kad daugiausia mandatų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija – ji turės 52 vietas Seime. Antroje vietoje liko dabartiniai valdantieji konservatoriai, gausiantys 28 mandatus, trečioje vietoje – „Nemuno aušra“ su 20 vietų parlamente.
Kitame Seime taip pat bus Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ su 14 mandatų, Liberalų sąjūdis su 12 ir Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS) su 8 vietomis parlamente.
Į parlamentą taip pat pateko trys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai – Jaroslav Narkevič, Rita Tamašunienė ir Česlav Olševski. Pirmą kartą Seime atsidūrė ir Nacionalinio susivienijimo atstovas Vytautas Sinica. Mandatą gavo ir „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas Artūras Zuokas, save išsikėlę Viktoras Fiodorovas ir Vitalijus Šeršniovas.
F. Jansonas apgailestauja dėl J. Survilos pasitraukimo iš TS-LKD vicepirmininko posto
Vertindamas pasikeitimus konservatorių vadovybėje, prezidento vyriausias patarėjas F. Jansonas pripažįsta, kad jam gaila dėl TS-LKD vicepirmininko Jono Survilos sprendimo trauktis iš pareigų. Šį konservatorių strategu vadinamo J. Survilos žingsnį šalies vadovo patarėjas vertina kaip protų nutekėjimą politikoje.
„Man asmeniškai labiau gaila Jono Survilos, bet čia turbūt tik todėl, kad, mano supratimu, tai vienas iš įdomiausių ir darbščiausių, ir protingiausių politinių strategų – nėra jų tiek daug Lietuvoje. Ir šiuo atveju, kaip žmogui, kaip profesionalui, man jo pasitraukimas – jeigu jis apskritai pasitrauks iš politinio gyvenimo – man atrodo kaip toks protų nutekėjimas ir nuostolis“, – Žinių radijui teigė F. Jansonas.
Tuo metu vertindamas G. Landsbergio pasitraukimą iš TS-LKD pirmininko pareigų prezidento patarėjas pripažino, kad jaučiasi šiek tiek kitaip. Anot jo, šis sprendimas jau ir taip buvo neišvengiamas.
„Dėl pono Landsbergio – tai viskas kažkada prasideda, viskas kažkada baigiasi. Ir, galų gale, puikiai suprantame, kad tas pasitraukimas iš partijos pirmininko posto, jis dabar buvo greitesnis, reaguojant į rezultatus, bet jis būtų įvykęs bet kokiu atveju“, – akcentavo F. Jansonas.
ELTA primena, kad po nesėkmingų Seimo rinkimų TS-LKD pirmininkas pirmadienio rytą G. Landsbergiui pasitraukė iš partijos pirmininko pareigų.
Pirmadienio vakarą apie pasitraukimą iš TS-LKD vicepirmininko pareigų pranešė ir J. Survila.
G. Landsbergis sekmadienį vykusiuose rinkimuose pralaimėjo vienmandatėje Centro-Žaliakalnio apygardoje liberalui Simonui Kairiui.
Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, TS-LKD Seimo rinkimuose iškovojo 28 mandatus.
(be temos)
(be temos)