Pasak Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, 10 mln. eurų planuojama skirti alternatyviam kurui diegti didelėse įmonėse, 28,4 mln. eurų – įgyvendinamiems energetinio efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektams Kauno, Šiaulių ir Telšių regionuose.

Likusius 84,24 mln. eurų numatoma paskirstyti mažų, labai mažų ar vidutinių įmonių tvarioms investicijoms Kauno apskrityje, prioritetą teikiant Jonavos rajonui ir ypatingos svarbos technologijų gamybai.

„Alternatyvaus kuro ir tvarių investicijų veikloms bus skelbiami konkursai, o energetinio efektyvumo ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektai Kauno, Šiaulių ir Telšių regionuose, kuriems jau yra paskirtas finansavimas kitos priemonės lėšomis, bus finansuojami šiomis lėšomis“, – teigė ministerija.

Anot jos, pasiūlymą dėl atnaujinto lėšų paskirstymo po neformalios EK peržiūros turės patvirtinti ir iš naujo jai pateikti ES fondų investicijų programos Stebėsenos komitetas. Vėliau EK per keturis mėnesius dėl to turėtų priimti sprendimą.

„Lėšos dar nepaskirtos, nes pirmiausia laukiama neformalios EK nuomonės, po kurios vyks derinimas Stebėsenos komitete ir oficialus programos pakeitimo teikimas EK“, – komentavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

„Achemos grupė“ rugsėjo pradžioje pranešė, kad Jonavos azotinių trąšų gamykla „Achema“ atidėjo žaliojo vandenilio gamybos projektą ir nebepasinaudos jau skirta 122 mln. eurų europine parama. Prieš tai „Achema“ planavo iki 2027 m. rudens pastatyti žaliojo vandenilio gamybai skirtą 213 megavatų (MW) įrenginį.

„Achemos“ generalinė direktorė Audronė Kuskytė tuomet teigė, kad, projektą derinant su EK, keitėsi esminiai jo techniniai reikalavimai, o atsiradus naujam ES reglamentavimui – valandinei žaliosios energijos apskaitai, projekto investicijų suma išaugo daugiau nei dukart ir projektas tapo ekonomiškai neatsiperkantis.

Bendrovei atidėjus žaliojo vandenilio gamybos projektą, Ekonomikos ir inovacijų ministerija pranešė, kad „Achemai“ skirtos lėšos bus paskirstytos Kauno, Šiaulių ir Telšių regionų plėtrai ir naujoms darbo vietoms kurti.

Be to, ministerija tuomet teigė, kad „Achema“ ilgainiui turės stabdyti veiklą, nes bus nekonkurencinga ir neatitiks ES žaliosios politikos reikalavimų.