„2025 m. valstybės biudžeto projekte suplanuoti rodikliai nekelia grėsmės finansų sistemos patikimumui ir kainų stabilumui, tačiau poveikis infliacijai bus, nors ir nedidelis“, – Seimo Audito komitete pirmadienį kalbėjo centrinio banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Centrinio banko skaičiavimais, infliacija Lietuvoje 2025 m. padidės apie 0,1 proc. punkto, o 2026–2027 m. – dar po 0,3 proc. punkto. Tai reiškia, kad dėl biudžete siūlomų sprendimų infliacija po trijų metų būtų maždaug 0,8 proc. punkto didesnė.

Kol kas numatoma, kad infliacija kitąmet svyruos 2–3 proc. ribose, ją esami rodikliai keltų maždaug dešimtadaliu.

Kitąmet viešojo sektoriaus darbuotojų atlygiui iš viso numatyta papildomai skirti apie 346 mln. eurų. Bus keliamas atlygis švietimo darbuotojams, tyrėjams, prokurorams, kultūros darbuotojams, ugniagesiams ir policijos pareigūnams.

Taip pat apie 430 mln. eurų numatyta skirti spartesniam socialinių draudimo išmokų indeksavimui ir socialinės paramos išmokų kėlimui.

„Visa tai vidutinę metinę infliaciją Lietuvoje 2025 m. gali padidinti apie 0,1, 2026 m. – apie 0,28, o 2027 m. – apie 0,3 proc. punkto“, – apie augančio atlygio ir išmokų indeksavimo poveikį išvadoje teigė LB.

Centrinio banko vertinimu, fiskalinė politika kitąmet bus anticiklinė ir ekonomikos augimą skatins labiau nei šiemet.

„Prognozuojamas ypač spartus skolos augimas, spartesnis, negu buvo prognozuota prieš metus. Mūsų vertinimu, tai kelia riziką, kad sparčiai didėsianti valstybės skola ribos tą fiskalinę erdvę ir galimybes atremti nenumatytus iššūkius ekonomikai ateityje ir finansuoti kai kurias privalomas išlaidas“, – sakė G. Šimkus.

Visgi, pasak jo, Lietuva yra pajėgi pasiskolinti planuojamas sumas, nes finansavimo sąlygos yra pagerėjusios, o šalies įsiskolinimo lygis yra vienas mažiausių euro zonoje (vidurkis 2024 m. antrąjį ketvirtį sudarė 88,1 proc. BVP).

Mūsų vertinimu, tai kelia riziką, kad sparčiai didėsianti valstybės skola ribos tą fiskalinę erdvę ir galimybes atremti nenumatytus iššūkius ekonomikai ateityje ir finansuoti kai kurias privalomas išlaidas.

Valstybės kontrolės vertinimu, 2025 m. planuojamas biudžeto deficitas neatitinka nacionalinių fiskalinės drausmės taisyklių, rizikuojama nesilaikyti Mastrichto kriterijaus – 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Valstybės skolos finansavimui kasmet tampant vis brangesniam, skola didės ir tikimasi, kad 2027 m. sieks beveik pusę šalies BVP.

Bendra 2025 m. Vyriausybės planuojama pasiskolinti suma sudaro 7,9 mlrd. eurų ir yra beveik 2 mlrd. eurų didesnė nei prieš metus. Poreikį 2,5 mlrd. eurų pasiskolinti vidaus rinkoje, o 5,4 mlrd. eurų – užsienyje turėtų padėti patenkinti nuo karo Ukrainoje pradžios aukštesnio lygio tebesantis Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pajamingumas.

Numatyta, kad valstybės skolos ir BVP santykis 2027 m. sudarys beveik 49 proc. BVP ir bus 11,5 proc. punkto didesnis, palyginti su 2023 m. Skolos ir BVP santykio didėjimas taip pat yra gerokai spartesnis, lyginant su 2024 m. biudžeto projekte prognozuota raida.

2025 m. numatant skirti apie 157 mln. eurų papildomų asignavimų krašto apsaugai, centrinis bankas mano, kad sprendimai poveikio infliacijos raidai neturės.

Rizika neįgyvendinti PVM ir GPM surinkimo planų

Centrinis bankas, vertindamas numatomą didesnį valstybės pajamų surinkimą ir ekonomikos raidos prognozes, numato, kad kitąmet gali būti surenkamos mažesnės pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pajamos nei planuojama dabar.

Kol kas numatyta, kad pajamos iš PVM padidės 8 proc., nors šio mokesčio bazė – namų ūkių galutinio vartojimo išlaidos to meto kainomis – augs lėčiau (6,5 proc.).

Nors šiemet nustojo galioti lengvatinis 9 proc. tarifas už šildymą, papildomų pajamų bus surenkama nedaug, todėl LB įžvelgia riziką 2025 m. iš viso nesurinkti maždaug 60–70 mln. eurų (0,06 proc. BVP) pajamų iš PVM.

Pajamos iš GPM padidės 9,3 proc., nors šio mokesčio bazė – darbo užmokesčio fondas – augs lėčiau (7,9 proc.).

Siūlant pakoreguoti pirmąją neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) apskaičiavimo formulę ir iki beveik 2,4 tūkst. eurų padidinti darbo užmokesčio ribą, iki kurios ji taikoma, ir didinant minimalią mėnesinę algą (MMA), pokyčiai reiškia, kad asmenims, kurių mėnesinis darbo užmokestis neviršija minėtą ribą, taikomas NPD padidės.

Dėl to LB įžvelgia riziką, kad 2025 m. pajamos iš GPM gali būti maždaug 20–30 mln. eurų (0,03 proc. BVP) mažesnės nei planuojama.

ELTA primena, kad finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025–2027 m valstybės biudžeto projektą.

Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).

Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.

Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.