Išjudino ekstremalioji situacija

Vakar Klaipėdos savivaldybės tarybos posėdžių salėje vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo aukščiausio rango Krašto apsaugos ministerijos (KAM), Lietuvos kariuomenės, Nacionalinio krizių valdymo centro, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai.

Praėjusios savaitės pabaigoje Klaipėdos centre paskelbus ekstremaliąją padėtį reikalai pajudėjo. Vakar oficialiai patvirtinta – vos po kelių dienų kariškiai prasidės išsamią žvalgybą Atgimimo aikštėje. Mat sprogmenys gali būti žemiau dabar atkasto lygio, buvusių pastatų rūsiuose. Jeigu sprogmenys bus rasti, reikės įvertinti jų galingumą ir pavojaus laipsnį.

Įsakymas tai daryti vakar jau buvo rengiamas. Teigta, kad reikės daugiau tiriamos zonos apsaugos, labiau ją aptverti, užtikrinti viešąjį saugumą. Miesto meras Arvydas Vaitkus aiškino, kad daugiau nei mėnesį užtrukęs nieko neveikimas ieškant ir neutralizuojant sprogmenis Atgimimo aikštėje buvo sąlygotas teisės aktų netobulumo. Atrodo, kad Klaipėdos situacija padės juos ištaisyti. Meras atviravo, kad ekstremaliosios situacijos įvedimas buvo nevilties šauksmas.

Žvalgybai užteks dienos?

Kariškiai spėja, kad toliau už aikštės ribų plėsti žvalgomuosius veiksmus nereikės.

„Kai matysime, koks yra pavojaus lygis, pagal tai bus sprendžiama, kas pirmiausiai turėtų imtis darbų. Galbūt tai būtų kariuomenė ar bus reikalingas ir privataus sektoriaus įsitraukimas. Gali būti keli sluoksniai, galbūt reikės kelis kartus eiti į šią teritoriją, siekiant įvertinti, kiek grėsminga yra ši situacija. Pagrindinis dalykas – visos institucijos turi veikti sutelktai, savivaldybės paskirtas operacijų vadovas koordinuos darbą, Nacionalinis krizių valdymo centras, kariuomenė ir kitos reikalingos institucijos įsitrauks. Ieškosime optimalių būdų kuo greičiau išspręsti šią problemą“, – teigė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.

Saugumas nuo to nei didėja, nei mažėja, nes jie dabar nejudinami.

Kaip teigė KAM parengties pareigūnas Rytis Gineika, žvalgyba gali trukti vos vieną dieną, ją atliks vieno skyriaus kariai. Kol kas nežinia, ar po žeme yra vos vienas kitas sprogmuo, o gal – tūkstančiai. Kol tai neaišku, nežinia ir kada vyks išminavimas. Jeigu sprogmenų bus labai daug, išminavimas gali prasidėti ne tuoj pat.

„Tie sprogmenys ten gulėjo 80 metų ir būtų gulėję dar. Ir dabar jie gulės. Saugumas nuo to nei didėja, nei mažėja, nes jie dabar nejudinami“, – patikino R. Gineika.

Ieškos ir po gatve

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla pažymėjo, kad situacija yra ypač jautri dėl sprogmenų radimo vietos, tai – ne laukai, o tankiai gyvenama, judri miesto vieta. Tokios krizinės situacijos metu blogiausia būtų skirtingų institucijų žmonėms stumdyti nuo savęs atsakomybę ir darbus. R. Požėla pažadėjo visą reikiamą pagalbą, net jeigu pajėgas reikėtų pritraukti iš tolimesnių rajonų. Esama spėjimų, kad sprogmenų gali būti ir po Herkaus Manto gatve. Kad ir kaip būtų, ji bus iškasinėta, nes po ja bus klojamos nauji vamzdžiai. Jie jau guli aikštės pakraštyje.

Tikra sėkmė, kad ekskavatoriumi kasant žemę iš vieno, arčiausiai gatvės buvusio kiemo, sprogmenų ryšulys, kuriame buvo 20 sprogmenų, nebuvo suardytas ir nedetonavo.

A. Vaitkus jau pasitarė su specialiosiomis tarnybomis, klausdamas, ar galės pasitelkti išminavimui privačias tarnybas. Atsakymas buvo nedviprasmiškas – tai neatitiktų galimos visuomenei grėsmės lygio, tokio bendravimo nereglamentuoja teisės aktai, patarta bendrauti su Lietuvos kariuomene. Jeigu reikės, kariškiai patys kontaktuos su privačiai dirbančiais išminuotojais. A. Vaitkus teigė tikintis, kad daugiau jokių stabdžių išminuoti aikštę ir tęsti joje pradėtus darbus nebus.