Išjudino ekstremalioji situacija
Klaipėdos savivaldybės tarybos posėdžių salėje vyko pasitarimas.
Jame dalyvavo aukščiausio rango Krašto apsaugos ministerijos (KAM), Lietuvos kariuomenės, Nacionalinio krizių valdymo centro, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovai.
Praėjusios savaitės pabaigoje paskelbus Klaipėdos centre ekstremaliąją padėtį reikalai pajudėjo.
Jau oficialiai patvirtinta – netrukus kariškiai pradės išsamią žvalgybą Atgimimo aikštėje. Mat sprogmenys gali būti žemiau dabar atkasto lygio, buvusių pastatų rūsiuose.
Jeigu sprogmenys bus rasti, reikės įvertinti jų galingumą ir pavojaus laipsnį.
Įsakymas tai daryti jau rengiamas. Teigta, kad reikės daugiau tiriamos zonos apsaugos, labiau ją aptverti, užtikrinti viešąjį saugumą.
Uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus aiškino, kad daugiau nei mėnesį užtrukęs nieko neveikimas ieškant ir neutralizuojant sprogmenis Atgimimo aikštėje buvo nulemtas teisės aktų netobulumo. Atrodo, kad Klaipėdos situacija padės juos ištaisyti.
Meras atviravo, kad ekstremaliosios situacijos įvedimas buvo pavojaus skelbimas ir nevilties šauksmas.
Žvalgybai užteks dienos?
Kariškiai spėja, kad toliau už aikštės ribų plėsti žvalgomuosius veiksmus nereikės.
„Kai matysime, koks yra pavojaus lygis, pagal tai bus sprendžiama, kas pirmiausia turėtų imtis darbų. Galbūt tai būtų kariuomenė, gal bus reikalingas ir privataus sektoriaus įsitraukimas. Gali būti keli sluoksniai, galbūt reikės kelis kartus eiti į šią teritoriją, siekiant įvertinti, kiek grėsminga yra ši situacija. Pagrindinis dalykas – visos institucijos turi veikti sutelktai, savivaldybės paskirtas operacijų vadovas koordinuos darbą, Nacionalinis krizių valdymo centras, kariuomenė ir kitos reikalingos institucijos įsitrauks. Ieškosime optimalių būdų kuo greičiau išspręsti šią problemą“, – teigė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Kaip teigė KAM parengties pareigūnas Rytis Gineika, žvalgyba gali trukti vos vieną dieną, ją atliks vieno skyriaus kariai.
Kol kas nežinia, ar po žeme yra vienas kitas sprogmuo, o gal – daugybė. Kol tai neaišku, nežinia ir kada vyks išminavimas. Jeigu sprogmenų bus labai daug, išminavimas gali prasidėti ne tuoj pat.
„Tie sprogmenys ten gulėjo 80 metų ir būtų gulėję dar. Ir dabar jie gulės. Saugumas nuo to nei didėja, nei mažėja, nes jie dabar nejudinami“, – tikino R. Gineika.
Laukimas: kol kas niekas negali net įsivaizduoti, ką slepia Atgimimo aikštėje rastų pastatų rūsiai. / Klaipėdos savivaldybės nuotr.
Ieškos ir po gatve
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla pažymėjo, kad situacija yra ypač jautri dėl sprogmenų radimo vietos, tai – ne laukai, o tankiai gyvenama, judri miesto vieta.
Tokios krizinės situacijos metu blogiausia būtų skirtingų institucijų žmonėms stumdyti nuo savęs atsakomybę ir darbus.
R. Požėla pažadėjo visą reikiamą pagalbą, net jeigu pajėgas reikėtų pritraukti iš tolimesnių rajonų.
Esama spėjimų, kad sprogmenų gali būti ir po Herkaus Manto gatve. Kad ir kaip būtų, ji bus iškasinėta, nes po ja bus klojami nauji vamzdžiai. Jie jau guli aikštės pakraštyje.
Tikra sėkmė, kad ekskavatoriumi kasant žemę iš vieno arčiausiai gatvės buvusio kiemo pavojingas ryšulys, kuriame buvo 20 sprogmenų, nebuvo suardytas ir nedetonavo.
A. Vaitkus jau pasitarė su specialiosiomis tarnybomis, klausdamas, ar galės pasitelkti išminavimui privačias tarnybas.
Ekstremaliosios situacijos įvedimas buvo pavojaus skelbimas ir nevilties šauksmas.
Atsakymas buvo nedviprasmiškas – tai neatitiktų galimos visuomenei grėsmės lygio, tokio bendravimo nereglamentuoja teisės aktai, patarta bendrauti su Lietuvos kariuomene.
Jeigu reikės, kariškiai patys susisieks su privačiai dirbančiais išminuotojais.
A. Vaitkus teigė tikintis, kad daugiau jokių stabdžių išminuoti aikštę ir tęsti joje pradėtus darbus nebus.
Laukiama žvalgų
Operacijos vadu paskirtas Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos viršininkas Darius Petraitis tikino, kad kol kas niekas nežino, ar išminuojant Atgimimo aikštės plotą reikės evakuoti žmones.
Visa tai turėtų netrukus paaiškėti, kai maždaug dešimties išminuotojų komanda atliks žvalgomuosius darbus. Tikėtina, kad šie specialistai naudos ypatingas technikos priemones, o jei prireiks, nurodytose vietose gali tekti ir kasinėti.
Išminavimo žvalgai atvyktų į Klaipėdą tą pačią dieną, kai gaus įsakymą. Vakar dar nebuvo žinoma, kada tai galėtų įvykti.
Teigiama, kad kariškių sprogmenų žvalgymo metu žmonėms pavojus nekils, todėl klaipėdiečiai apie šiuos darbus atskirai informuojami nebus.
Aikštės teritorija saugoma ne tik stebint vaizdo stebėjimo kameromis. Budėjimas prie jos – sustiprintas. Policininkai kas 20 minučių apvažiuoja aikštę, užeina į aptvertą teritoriją, patikrina, ar ten nėra pašalinių asmenų.
Arvydas Vaitkus / Vestos Jašinskaitės nuotr.
Teritorijoje – 11 zonų
Klaipėdos savivaldybės patarėjas, atliekantis parengties pareigūno funkcijas, Žygintas Viršilas patikino, kad apie žmonių evakuacijos būtinybę ir mastą kalbėtų tik išminuotojai, nes jie yra didžiausi šios srities specialistai.
„Jie pasakytų, kokiu atstumu nuo sprogmenų reikėtų evakuoti žmones, kokias apsaugines uždangas uždėti, kad jos sprogimo atveju sušvelnintų pasekmes. Jei jie pasakys evakuoti žmones 800 metrų spinduliu nuo aikštės, teks tai padaryti. Bet tai sakau tik kaip pavyzdį. Tikrieji atstumai gali būti ir mažesni, ir didesni“, – teigė Ž. Viršilas.
Pasirodo, Klaipėda yra suskirstyta į 11 rajonų ir yra žinoma, kiek maždaug žmonių juose gyvena. Žinoma net tai, kiek neįgalių asmenų yra kiekviename rajone.
Klaipėda – vienintelis miestas Lietuvoje – žino, kaip susisiekti su kiekvienu neįgaliu žmogumi ir kaip, esant būtinybei, labai greitai juos išgabenti.
Kol kas nežinia, ar išminuotojai duotų operacijos centrui pakankamai laiko pasirengti evakuacijai.
Žaibiška evakuacija gali būti paskelbta tokiu atveju, jei būtų rasti sprogmenys, kurie keltų realią grėsmę net neliečiami.
Jeigu sprogmenys neliečiami nekels grėsmės, net jei tai būtų labai didelės bombos, bus atsižvelgiama, kada patogiau evakuoti žmones, kai nedirba parduotuvės, mokyklose nėra mokinių, darželiuose – vaikų.
Į visus šiuos veiksnius operacijų centras atsižvelgs ir spręs, kaip pavojingus darbus atlikti su kuo mažesne rizika klaipėdiečiams.
Spręs tik kariškiai
Kariškiai ne kartą teigė, kad, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išminuojant po Antrojo pasaulinio karo bei pokario likusius sprogmenis nelaimingų atsitikimų nėra buvę.
Dar kartą pakartodamas šį teiginį, Ž. Viršilas patikino, jog tik kariškiai nuspręs, ar stabdyti transporto eismą Herkaus Manto ir Tiltų gatve, ar informuoti klaipėdiečius apie išminavimo darbus.
Visa tai priklausys nuo surastų sprogmenų pavojingumo.
Savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška pasakojo matęs nuotraukų, kuriose užfiksuoti pokarinės Klaipėdos vaizdai. Iš jų aiškėja, kad labiausiai karo pabaigoje nukentėjo rytinė Biržos gatvės dalis.
Vakarinėje aikštės pusėje paskutiniai iš prieškario likę statiniai buvo nugriauti 8-ajame XX a. dešimtmetyje.
Archeologai tvirtina šioje dalyje sprogmenų neaptikę.
(be temos)
(be temos)
(be temos)