Taip ji kalbėjo penktadienį po susitikimo su Latvijos ir Estijos premjerais.

„Su Baltijos šalių premjerais sutarėme, kad mūsų regione intensyvėjant nedraugiškų valstybių hibridinei agresijai ir kinetinėms atakoms, turime išlaikyti ramybę, bet taip pat – dėmesį ir budrumą, būti pasirengę ryžtingam bendram atsakui“, – per spaudos konferenciją sakė I. Šimonytė.

„Praėjusią savaitę fiksuoti kabelių pažeidimai Baltijos jūroje tik patvirtina koordinavimosi tarp Baltijos jūros šalių svarbą “, – pridūrė ji.

Lietuva, Švedija, Suomija dėl incidentų Baltijos jūroje pradėjo ikiteisminius tyrimus.

„Priklausomai nuo jų rezultatų, ES ir NATO sąjungininkai privalo tinkamai atsakyti į piktybinius veiksmus, pritaikydami ribojančias priemones“, – kalbėjo I. Šimonytė, akcentuodama, jog incidentų Baltijos jūroje klausimas keliamas įvairiuose daugiašalių formatų susitikimuose, nepaisant dalies sąjungininkų polinkio juos laikyti atsitiktinumais.

Ji pabrėžė, kad šiuo metu yra geras laikas „susirūpinti ir nustatyti kainą už tokius veiksmus“, nes to nepadarius, jie gali aštrėti.

„Atsakas turi būti, kitaip kaina, kurią sau skaičiuoja šitų veiksmų iniciatoriai, visada atrodys labai maža (...). Kaštai turi atsirasti, nes jokios kitos kalbos ta pusė nesupranta“, – sakė Lietuvos ministrė pirmininkė.

Atsakas turi būti, kitaip kaina, kurią sau skaičiuoja šitų veiksmų iniciatoriai, visada atrodys labai maža (...). Kaštai turi atsirasti, nes jokios kitos kalbos ta pusė nesupranta.

Mato platesnio susitarimo poreikį

Pernai buvo pažeistas Estiją ir Suomiją jungiantis dujotiekis „Balticconnector“. Įtarimai dėl žalos dujotiekiui padarymo krenta vienam Kinijos laivui, kuriam veikiausiai priklausęs inkaras rastas incidento vietoje.

„Mes iš to pasimokėme vienos pamokos – parengėme susitarimą tarp Suomijos ir Estijos, tokio susitarimo reikėtų ir tarp Baltijos šalių. Kalbėjausi šiandien su savo partnerėmis, kad ateityje reikėtų peržiūrėti, ką Baltijos šalys daro ir ką gali padaryti“, – kalbėjo Estijos premjeras Kristenas Michalas.

„Gebėjimas sutaisyti viską, kas buvo pažeista, yra labai svarbu, labai svarbu ir tai daryti bet kokiomis sąlygomis“, – pridūrė jis.

Anot K. Michalo, kitą savaitę Švedijoje Baltijos ir Šiaurės Europos šalių pareigūnai kalbės apie stebėjimo sistemas Baltijos jūroje.

„Kad galėtume įvertinti, kas kur juda, kur įvyko trikdžiai, nes gali pasitaikyti ir natūralių priežasčių, (...) bet „Balticconnector“ atvejis kitoks, tad svarbu turėti galimybes greitai aptikti pažeidimą, kad būtų galima sutaisyti“, – sakė estų premjeras.

Anot jo, priėmus bendrą deklaraciją būtų lengviau nustatyti taisymo kaštus ir taip reikalauti atsakingų už provokaciją objektų atskaitomybės.

I. Šimonytės teigimu, infrastruktūrinių objektų priežiūra, teisinės atsakomybės užtikrinimas tarptautiniuose vandenyse yra sunkiau pasiekiamas, todėl svarbu turėti efektyvų mechanizmą, kaip trikdžiai galėtų būti maksimaliai greitai pašalinami.

Tuo metu Latvijos premjerė Evika Silina pažymėjo, jog incidentų Baltijos jūroje akcentavimas tarptautinių formatų susitikimuose leidžia kelti sankcijų, nukreiptų prieš Rusijos šešėlinį laivyną, klausimą.

Praėjusią savaitę priimtoje Europos Parlamento rezoliucijoje pabrėžiama, kad siekdama išvengti tarptautinių sankcijų naftos eksportui, Rusija naudoja senus, dažnai neapdraustus ir neaiškios nuosavybės tanklaivius, o šis šešėlinis laivynas yra pagrindinis Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą finansavimo šaltinis ir svarbi priemonė, sukurta siekiant apeiti ES sankcijas.

Išaugęs sabotažų skaičius

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ pranešė, kad sekmadienio rytą pažeistas vienas iš trijų Baltijos jūra nutiestų ryšio kabelių iš Švedijos į Lietuvą.

Vėliau šią informaciją patvirtino ir pareigūnai Stokholme.

Suomijos operatorius „Cinia“ pirmadienį pranešė, kad dėl nežinomų priežasčių nutrauktas Helsinkį ir Vokietijos Rostoko uostą jungiantis kabelis.

Valdančiosios daugumos politikai Lietuvoje įtaria, kad incidentai susiję su Rusijos sabotažu.

Šią savaitę taip pat pranešta apie planuotą teroristinį išpuolį Šiauliuose, kai į Lietuvą atvyko du Ispanijos pilietybę turintys asmenys, kurie nakties metu ketino padegti vienos Šiauliuose veikiančios privačios bendrovės naudojamas gamybines patalpas bei lauke esančius įrenginius ir daiktus.

Pastaraisiais mėnesiais Europos valstybėse padaugėjo incidentų, siejamų su hibridinėmis atakomis iš Rusijos, tarp to pavyzdžių Lietuvoje nurodomas gaisras parduotuvėje „Ikea“ Vilniuje, iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę ir Vokietiją siųstos savaime užsidegančiomis siuntomis.

Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės teigimu, Lietuvoje dėl tokio pobūdžio incidentų atliekama keliolika ikiteisminių tyrimų.

„Jeigu mes kalbėsime apie kinetines operacijas, kurios vyksta ant žemės, aš tik galiu padidžiuoti, kad mūsų valstybių institucijos, kolegos Baltijos šalyse taip pat Lenkijoje yra tikrai labai efektyvūs arba užkardant tokius įvykius, arba suuodžiant tų įvykių pėdsakus ir tuo būdų minimizuojant pasekmes“, – kalbėjo I. Šimonytė.

I. Šimonytė: artėjant sinchronizavimui su Vakarais daugės Rusijos informacinių atakų

Artėjant Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizavimui su Vakarų Europos tinklais, daugės Rusijos informacinių atakų, tačiau reikėtų pasitikėti valstybės institucijomis, sako premjerė I. Šimonytė.

„Darkart patikinu, kad mūsų energetikos įmonės, sistemos ir institucijos pilnai pasiruošusios šiai sinchronizacijai. Nė kiek neabejoju, kad artėjant įvykiui galime susidurti su įvairaus pobūdžio dezinformacinėmis atakomis. Turime būti atsparūs, pasitikėti savo institucijomis“, – penktadienį po susitikimo su Latvijos ir Estijos premjerais Vilniuje sakė I. Šimonytė.

Baltijos šalių vyriausybių vadovai aptarė pasitraukimą iš Rusijos valdomos IPS/UPS elektros sistemos kitų metų vasario 8-ąją bei prisijungimą prie Vakarų Europos tinklų vasario 9 dieną.

I. Šimonytės teigimu, kaimyninių šalių premjerai dar kartą patikino, kad sinchronizavimas įvyks numatytu laiku.

„Sutarėme vieningai stebėti atsijungimą (nuo rusiškos elektros sistemos – BNS)“, – žurnalistams teigė Estijos premjeras Kristenas Michalas.

Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina sakė, jog šalys patvirtino „atsidavimą projektui“: „Tikimasi, kad atsijungimas vyks pagal planą. Jis yra puikiai paruoštas ir labai būtinas, puikiai priimtas mūsų visuomenėse.“

2025 metų vasario 8-ąją Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą.

Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės dar liepą informavo Rusiją ir Baltarusiją apie su jomis planuojamą nepratęsti BRELL sutartį ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį.