Su panašia kritika galima sutikti tik iš dalies, nes užsienio kraštuose nutinka įvairūs tikrai ne puikūs dalykai.

Mane, pavyzdžiui, stebina, kai kartais kai kuriose valstybėse dėl rūko greitkeliuose įvyksta didžiuliai mašinų susidūrimai, atnešantys didelių nuostolių ir net žmonių aukų. Pasirodo, Didžiosios Britanijos ar JAV gyventojai net nežino elementarių eismo taisyklių, kurios teigia – jei kelią dengia rūkas, greitį reikia mažinti ar net visai sustoti.

Prieš kelerius metus Paryžiuje vidury baltos dienos kilo didžiulis gaisras istorinėje Dievo Motinos katedroje. Dėl to katedra smarkiai nukentėjo. Supleškėjo visa stogo danga, nukentėjo ir perdangos, ir mūras.

Neužtikau niekur doro paaiškinimo, dėl kokios priežasties įvyko didžiulis gaisras. Galima būtų pagalvoti, kad ant katedros benamiai buvo prisinešę šieno, skudurų ir šlamšto, matyt, kūreno laužą ar panašiai. Juk tikrai nėra paprasta padegti storus ąžuolinius balkius ar gegnes. Vienu degtuku jų nepadegsi. Kad ir kaip ten buvo, gaisro faktas akivaizdžiai rodo, kad ten nebuvo tinkamos priežiūros. Net jei neva stogą tvarkę darbininkai sukėlė didžiulį gaisrą, tai liudija nusikalstamą aplaidumą.

Dėl klimato atšilimo padažnėjo įvairių gamtinių kataklizmų, tarp jų – ir stačių kalvų šlaitų nuošliaužų, po kuriomis palaidojami pastatai bei žmonės. Žinant tokią liūdną situaciją, rodos, reikėtų imtis apsaugos priemonių: apsaugos nuo nuošliaužų, gyventojų iškraustymo iš pavojingų pašlaičių, nebeleisti tokiose pašlaitėse statyti namų.

Net apdairūs japonai, kur salų valstybę dažnai purto žemės drebėjimai ir užgriūva didžiulės cunamio bangos, pasistatė Fukušimos atominę elektrinę greta pakrantės, žemoje, lygioje vietoje, labai menkai apsaugotoje nuo vandenyno stichijų. Kai įvyko didelis žemės drebėjimas, kilo didelė cunamio banga, kuri pasiekė Fukušimos atominę elektrinę ir pridarė japonams daug bėdų.

Kalbant apie Klaipėdos Atgimimo aikštės problemas, kyla klausimų apie joje rastus sprogmenis. Ar tikrai tuoj po karo sovietų kariškiai galėjo sprogdinti vidury miesto pastatų griuvėsius, kai jau miesto ribose buvo atsiradę ir gyventojų? O jei tikrai jie sprogdino, kodėl apie tai nėra jokių liudijimų ir kaip sovietų kariškiai galėjo elgtis taip neatsakingai, jei jie nesprogusius sprogmenis paliko ten, kur buvo, paskui pašalino griuvenas, gal dar žemėmis užpylė, išlygino naujai suformuotą žemės paviršių ir sukūrė naują aikštę mieste.

Galima būtų suprasti, jei Klaipėda po karo būtų likusi kokiems „fašistams“, bet ji tapo sovietiniu miestu su sovietiniais gyventojais. Todėl palikti tokius pavojingus suvenyrus sovietų nusavintoje Klaipėdoje būtų buvę kvaila.

O gal sovietų „vaduotojai“ ir lietuvių nelaikė rimtais sovietų gerbėjais ir pan. Juk po karo sovietų kariškiai Baltijos jūroje nuskandino tūkstančius Trečiojo reicho nepanaudotų sviedinių su nuodingųjų dujų užtaisais. Jie netvarkomi ir toliau guli Baltijos jūros dugne ir anksčiau ar vėliau išsiverš į vandenį, o tada gali įvykti nevaldomi procesai.