Vis aktualiau iškyla klausimas, ar bus kertama dalis Girulių miško tam, kad būtų galima patogiau ir daugiau krovinių geležinkeliais nugabenti į uosto šiaurinės dalies bendroves ir sumažėtų krovininių vagonų srautas Klaipėdos geležinkelio stotyje.

Šventesni miškai

Kai buvo svarstomas tarp Melnragės ir Girulių esančios Pauosčio geležinkelio stoties rekonstrukcijos specialusis planas, sulaukta nemenko gyventojų susidomėjimo. Jau dabar netoliese gyvenantys žmonės yra nepatenkinti nuolatiniais naftos produktų kvapais nuo cisternų. O kas bus, kai stotį išplės?

Šiuo metu jau atėjo momentas, kai reikės pradėti rengti Pauosčio geležinkelio stoties rekonstrukcijos detalųjį planą. Siūloma, kad to plano rengimo organizatorius būtų Klaipėdos miesto savivaldybė. Kaip jau įprasta probleminiuose objektuose, detaliojo plano rengėjo funkcijų kratomasi. Valstybinę žemę valdanti Nacionalinė žemės tarnyba tą „malonumą“ bando permesti savivaldybei, o ši „nereikalingą kamuolį“ siunčia į priešininkų pusę.

„Pauosčio geležinkelio stoties plėtimo projekte matau tik pliusus. Problema yra tai, kad miškai septynių kilometrų pajūrio zonoje yra šventesni nei kitur. Todėl ir atsiranda tam tikri apsidraudimai“, - dėstė Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento vadovas Kastytis Macijauskas.

Kol kas nėra detalaus sąrašo, kiek turėtų būti iškirsta Girulių miško. Svarstant specialųjį planą buvo pateikti tokie skaičiai: pirmajame etape reikėtų iškirsti keturis hektarus miško, antrajame – dar dešimt.

K.Macijauskas pasiūlė geležinkeliečiams kuo greičiau apsispręsti, kiek miško reikės iškirsti, kad dideliais skaičiais nebūtų gąsdinami žmonės.

Stringa ES pinigai

Lietuvos geležinkelių vadovybė planuoja elgtis paprastai.

Šios bendrovės Plėtros departamento direktorius Virgilijus Jastremskas teigė, kad jei per šių metų sausį nebus išspręsta Pauosčio geležinkelio stoties detalaus plano rengimo organizatoriaus problema, pinigai bus „permesti“ kitiems projektams ne Klaipėdoje. Bendrovė negalinti ilgiau laukti, nes užsitęsus procedūroms nespės panaudoti geležinkeliams rekonstruoti skirtų ES fondų lėšų.

„Norėčiau tikėti, kad Klaipėdoje bus surastas sprendimas dėl Pauosčio geležinkelio stoties rekonstrukcijos. Pinigai turi likti Klaipėdoje, nes tai svarbu uostui. Ne mažiau svarbu ir miestui, nes centrinėje stotyje sumažėtų prekinių traukinių srautas“, - tikino V.Jestremskas.

Susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio nuomone, su uosto veikla susietų geležinkelių plėtra yra ypač svarbi, tačiau rizika nepanaudoti Europos Sąjungos fondų lėšų būtų nepateisinama.

„Kol kas Europos Sąjungos fondų pinigų panaudojimo tempai transporto sektoriuje manęs netenkina. Tiek iš Lietuvos geležinkelių, tiek iš Uosto direkcijos reikalausiu, kad pasivytų fondų lėšų panaudojimo grafikus“, - griežtai teigė E.Masiulis.

Stotis – per ankšta

Iki 2015 metų Lietuvos geležinkeliams yra iškeltas tikslas užtikrinti net 50 mln. tonų per metus krovinių „padavimo“ į Klaipėdos uostą apimtis. Iš jų į šiaurinę dalį – net 35 mln. tonų.

Be Pauosčio geležinkelio stoties rekonstrukcijos to padaryti nebus įmanoma.

Šiuo metu Pauosčio geležinkelio stotyje yra devyni geležinkelio keliai. Jie dažniausiai būna apkrauti cisternomis, nes iš čia driekiasi jų kelias į „Klaipėdos naftos“ ir Krovinių terminalo naftos produktų išpylimo estakadas. Prieš kelis dešimtmečius statyta Pauosčio geležinkelio stotis nebuvo numatyta tokioms apimtims, kokios dabar yra. Pagilinus uostą ir atsiradus sąlygoms, priimti didelius „Panamax“ tipo tanklaivius stotis tapo per ankšta.

Iš Pauosčio geležinkelio stoties galėtų kroviniai patekti ir į Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) terminalus. Dabar jie vežami iš Klaipėdos geležinkelio stoties – teršiamas miestas, keliamas triukšmas.

Praplatinus Pauosčio geležinkelio stotį, joje nuolat galėtų dirbti du šilumvežiai, kurie temptų vagonus su kroviniais tiek į KLASCO, tiek į naftos terminalus.

Anot V.Jastremsko, Pauosčio geležinkelio stotyje reikėtų mažiausiai 15 kelių. Kol kas kalbama tik apie esamų kelių prailginimą ir trijų naujų įrengimą.

„Pauosčio geležinkelio stotį būtina plėsti. Kuo daugiau vešime, tuo daugiau ir krausime. Toks yra mūsų darbas ir gyvenimas. Krovos pajėgumus šiaurinėje dalyje planuojame dvigubinti“, – tikino KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža.